trauminė psichozė

tráuminė psichòzė, psichikos sutrikimas, kurį sukelia galvos smegenų trauma (dažniausiai difuzinis galvos smegenų ir smegenėlių sužalojimas). Skiriama ankstyvoji, arba ūminio trauminio laikotarpio, ir vėlyvoji, arba vėlyvojo trauminio laikotarpio, trauminės psichozės. Ankstyvoji trauminė psichozė reiškiasi sąmonės sutrikimu pirmosiomis dienomis po traumos. Dažniausiai kelias valandas ar dienas trunka vadinamoji prieblandos būsena (būna negausios, bet ryškios haliucinacijos, kliedesiai, dėl kurių ligonis patiria jausmų įtampą, reiškiasi agresija). Ligoniui sunku susivokti aplinkoje, atpažinti artimuosius, atsakinėti į klausimus. Vėliau jis šios būsenos neprisimena. Kelias valandas ar 2–3 dienas gali trukti trauminis delyras. Sutrinka orientacija, būna (dažniausiai naktį) regos haliucinacijų – vaidenasi, ligonis bėga ir ginasi. Vėliau prisimenamos haliucinacijų nuotrupos. Retai būna oneiroidinis sąmonės sutrikimas (reiškiasi įvairaus fantastinio turinio liguistais išgyvenimais, į kuriuos ligonis pats aktyviai įsitraukia, realią aplinką suvokia netiksliai), jis trunka kelias valandas, kartais 5–6 dienas. Ligonis tarsi sapnuoja. Vėliau sutrikimą gerai prisimena. Vėlyvoji trauminė psichozė gali reikštis praėjus keliems mėnesiams ar net metams po traumos – suglumimu, aplinkos nesuvokimu (afektinė psichozė – manija, depresija, bipolinis afektinis sutrikimas, kuriam būdinga bloga nuotaika, miego sutrikimai, mąstymo ir judesių sulėtėjimas arba greita minčių eiga, pagreitėję judesiai, polinkis daug ir garsiai kalbėti), kliedesiais ir haliucinacijomis, traumos aplinkybių pervertinimu (haliucinacinė paranoidinė ir paranojinė psichozė). Trauminė psichozė gydoma vaistais, sveikstančiam ligoniui taikoma psichoterapija.