Trečiàsis Lietuvõs Statùtas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės kodeksas, 1588 01 28 patvirtintas Zigmanto Vazos. Įsigaliojo 1589 01 06; galiojimas Lietuvoje panaikintas 1840 07 07.
Statuto rengimas
Trečiąjį Lietuvos Statutą rengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vicekancleris L. Sapiega. Trečiąjį Lietuvos Statutą sudaro 14 skyrių, 488 straipsniai. Daugelis jų suformuluoti tiksliau ir bendriau nei Pirmajame Lietuvos Statute ir Antrajame Lietuvos Statute. Trečiajame Lietuvos Statute (kaip ir Antrajame Lietuvos Statute) įtvirtinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimuose, o po Liublino unijos – savarankiškuose Lietuvos bajorijos suvažiavimuose suformuoti nauji Renesanso laikotarpį atitinkantys politiniai, ekonominiai, socialiniai pokyčiai. Šiuos pokyčius turėjo ginti 1566 reorganizuota ir išplėsta teismų sistema ir 1581 įsteigtas Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas. Trečiasis Lietuvos Statutas, atskirdamas valdovo, Seimo, vykdomąją ir teismo valdžias, pirmą kartą Europoje įgyvendino luominės teisinės valstybės idėją.
1588 Lietuvos Statuto antraštinis lapas (Vilniaus universiteto biblioteka)
Lietuvos Statuto straipsniuose įtvirtinti teisiniai reikalavimai buvo vienodai privalomi valdovui, valdžios institucijoms ir valstybės piliečiams – jais laikyti bajorijos luomui priklausantys asmenys. Teisės kodifikacijų laikotarpiu Lietuvą ir Lenkiją siejo asmeninė unija, pagal kurią abi valstybes valdė vienas valdovas, bet visose trijose Lietuvos Statuto redakcijose buvo įtvirtinti straipsniai prieš lenkų įsigalėjimą Lietuvoje, o Trečiajame Lietuvos Statute buvo įrašyta lietuviškoji Liublino unijos samprata: kaip 2 lygiateisių valstybių – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos – federacija. Šią teisės nuostatą bandyta paneigti Gegužės trečiosios konstitucijoje (1791), bet ji atkurta po pusmečio Seime priėmus specialų aktą – Abiejų Tautų tarpusavio įžadą.
Statuto naudojimas
Netrukus po įsigaliojimo Trečiasis Lietuvos Statutas buvo išverstas į lotynų ir lenkų kalbas. Trečiasis Lietuvos Statutas spausdintas Vilniuje Mamoničių spaustuvėje, nuo 1614 leistas lenkų kalba, iki valstybės žlugimo dar atspausdintas 1619, 1648, 1744, 1786. Po Abiejų Tautų Respublikos Trečiojo padalijimo (1795) 1811 atspausdintas Sankt Peterburge lenkų ir rusų kalba. Trečiasis Lietuvos Statutas buvo naudojamas kaip šaltinis sudarant 1596 Prūsijos korektūrą, Rusijos 1649 Soboro teisyną, kai kurie jo nuostatai, nurodant skyrius ir straipsnius, perkelti į Rusijos imperijos įstatymų sąvado pirmos dalies 10 tomą (1842 leidimas), Ukrainos teisyną Teisė (parengtas 1743), pagal kurį buvo teisiami Mažosios Rusijos žmonės.
R: Trečiasis Lietuvos Statutas Vilnius 2023; L: I. Lappo 1588 metų Lietuvos Statutas 2 t.Kaunas 1934–38; S. Lazutka Lietuvos statutai, jų kūrėjai ir epocha Kaunas 1994.
620
-Lietuvos Statutai; -Lietuvos Statutas