trẽčiojo ámžiaus universitètas, savarankiška, savanoriška, visuomeninė vyresnio amžiaus žmonių ne pelno organizacija.
Tikslas ir veikla
Skatina vyresnio amžiaus žmonių geresnę socialinę integraciją į visuomenę, efektyvų, produktyvų ir turiningą gyvenimą, palaiko jų darbingumą, fizinį aktyvumą, kelia žinių ir kultūros lygį, sudaro sąlygas keistis gyvenimo patirtimi.
Trečiojo amžiaus universiteto pagrindinis tikslas – skatinti kart bendradarbiavimą ir mokymąsi visą gyvenimą. Trečiojo amžiaus universitetas propaguoja sportą ir kūno kultūrą kaip geriausią priemonę išsaugoti gerą sveikatą ir darbingumą, palaiko ryšius su kitomis organizacijomis ir įmonėmis, sprendžiančiomis vyresnio amžiaus žmonių problemas, vykdo socialinės apsaugos ir globos, sanitarinės priežiūros programas, organizuoja šviečiamuosius renginius, labdaringas akcijas.
Trečiojo amžiaus universitetai dažniausiai steigiami prie universitetų. Trečiojo amžiaus universitetų klausytojai gali būti ne vien vyresnio amžiaus, bet ir norintieji praplėsti savo žinias. Mokymai dažniausiai apima klasikines studijas (senovės graikų ir lotynų filologiją ir filosofiją), socialinius mokslus, kalbas, istoriją, literatūrą, kompiuterinį mokymą, rankdarbius, debatus, menus. Kai kurios grupės neturi sudarytos mokymosi programos.
Istorija
Pirmasis trečiojo amžiaus universitetas įkurtas 1973 Tulūzos socialinių mokslų universitete, steigėjas – teisės profesorius P. Vellasas. Iki 20 a. pabaigos trečiojo amžiaus universitetai paplito Europoje, Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Amerikoje, Naujojoje Zelandijoje. Nuo 1998 pradėjo veikti trečiojo amžiaus universitetų virtualūs kursai vyresnio amžiaus žmonėms, negalintiems lankyti paskaitų universitetuose. Daugelis trečiojo amžiaus universitetų leidžia žurnalus, biuletenius, pranešimus.
Trečiojo amžiaus universitetai Lietuvoje
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pradžios šventėje (2012 10 01)
Lietuvoje pirmasis toks universitetas įkurtas 1995 06 02 Vilniuje, vėliau pavadintas universiteto steigimo iniciatoriaus ir pirmojo rektoriaus Medardo Čoboto vardu. 2013 veikė Buities kultūros, Istorijos, Kultūros, Literatūros, Muzikos, Politologijos, Socialinės psichologijos, Sveikatos, Tautodailės, Turizmo, Užsienio kalbų fakultetai ir 26 filialai kituose miestuose. 1995 universitetas tapo Tarptautinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos (Association internationale des universités du troisième âge, įkurta 1975, būstinė Lione) nariu. 2020 Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitete veikia Buities kultūros, Informacinių technologijų, Istorijos, Kultūros, Literatūros, Meninio ugdymo, Politikos, teisės ir ekonomikos, Socialinės psichologijos, Sveikos gyvensenos, Tautodailės, Turizmo, Užsienio kalbų fakultetai, vokalinis ansamblis Ave Musica (įkurtas 2015), šokių studija (įkurta 2017), choras Varsa (įkurtas 1997). 2016 Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas gavo Europos Parlamento teikiamą Europos piliečio apdovanojimą.
Lietuvoje 2012 veikė 24, 2014 – 40, 2018 – 67 trečiojo amžiaus universitetai. Jų steigėjai – privatūs asmenys, savivaldybės, aukštosios mokyklos. Trečiojo amžiaus universitetai 2009/2010 turėjo 2650, 2012/2013 – 6700, 2015/2016 – 13 298, 2017/2018 – 16 539 klausytojus.
Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas; -Čoboto trečiojo amžiaus universitetas