trelai
trèlai (sen. norv. þræll – nelaisvas tarnas), ankstyvųjų vidurinių amžių Skandinavijoje – visuomenės žemiausias sluoksnis, vergai. Jie atlikdavo sunkiausius, nekvalifikuotus namų ir ūkio darbus, galėjo būti paaukoti per apeigas. Trelais būdavo gimstama (jei motina trelė), tampama dėl skolų, ištikus badui, patekus į nelaisvę. Trelą galėjo paleisti iš vergijos šeimininkas arba išsipirkti pats. 98 pirmasis trelus Švedijoje paminėjo Tacitas.