trẽšnės, erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiamečiai vaismedžiai. Kultūrinės veislės kilusios iš trešnės (Prunus avium, anksčiau Cerasus avium), kuri yra viena iš slyvų rūšių. Trešnių kauliukų archeologai rado Vakarų Europos pirmykščių žmonių gyvenvietėse. Manoma, trešnė kilo iš Mažosios Azijos arba Kaukazo, paplito Pietų ir Vakarų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje. Trešnės užauga iki 15–20 m, vainikai dažniausiai piramidiški. Lapai dideli, tamsiai žali, žali, šviesiai žali matiniai arba blizgantys, elipsiški, pailgai kiaušiniški, apskriti; viršūnėlių smaigalys ilgas arba trumpas. Žiedai balti, skleidžiasi kartu su lapais. Žydi anksti – balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje.
trešnės žiedai
Vaisiai
Vaisiai – kaulavaisiai, apvalūs, elipsiški, širdiški, kiaušiniški saldūs, sultingi; būna smulkūs (masė iki 3 g), vidutinio didumo (3,1–4 g), dideli (4,1–5 g) ir labai dideli (daugiau kaip 5 g). Vakarų Europoje sukurtos veislės, kurių vaisių masė apie 9 gramus. Pagal vaisių minkštimo konsistenciją ir odelės spalvą (nuo šviesiai geltonos iki tamsiai raudonos) trešnės skirstomos į varietetus: Prunus avium var. juliana (vaisiai šviesiai arba tamsiai raudoni, minkštimas minkštas), Prunus avium var. duracina (vaisiai šviesiai arba tamsiai raudoni, rečiau geltoni, minkštimas standus kremzliškas), Prunus avium var. hispanica (vaisiai geltoni, minkštimas minkštas).
trešnė su vaisiais
Lietuvoje auginamų trešnių vaisiuose yra 12,3–20,9 % (vidutiniškai 16,4 %) tirpių sausųjų medžiagų, 7,1–12,8 % (9,3 %) cukrų, 0,53 % karboksirūgščių, 30–90 mg/kg (dažniausiai 50 mg/kg) vitamino C (askorbo rūgšties), yra rauginių, dažinių ir mineralinių medžiagų (tamsios spalvos trešnių vaisiai šių medžiagų turi daugiau nei geltoni). Kauliukai būna smulkūs (0,3 g), vidutinio didumo (0,31–0,4 g), dideli (0,41–0,5 g), labai dideli (daugiau kaip 0,5 g). Kauliukai lengvai arba sunkiai atsiskiria nuo minkštimo, vaiskotis nuo vaisiaus atitrūksta lengvai (būna sausas) arba sunkiai (būna drėgnas). Vaisiai prinoksta birželio viduryje–rugpjūčio pradžioje, valgomi švieži, tinka perdirbti.
Dauginimas, auginimo sąlygos
Dauginama skiepijimu ir šaknų atžalomis (žemaitiškos veislės). Pasodintos derėti pradeda po 4–6 metų. 12–16 m. vaismedžio vidutinis derlingumas 35–50 kg vaisių. Geriausiai auga vidutinio sunkumo priemolio dirvožemiuose (pH 5,5–6) ir šiltesnėse vietose.
Kenkėjai, ligos
Kenkėjai: vyšninis amaras (amarai), vyšninė musė, vyšninis cigarsukis, vyšninis pjūklelis audėjas, vyšninis gleivėtasis pjūklelis.
Ligos: trešnių šratligė (šratligė), trešnių žieduotoji mozaika (mozaika), kokomikozė, raganos šluota, vyšnių rauplės (rauplės).
Su ligomis ir kenkėjais kovojama agrotechninėmis, cheminėmis priemonėmis.
Trešnių auginimas Lietuvoje
Lietuvoje trešnės paplito 19 amžiuje iš Pietų ir Vakarų Europos dvarų ir vienuolynų Kretingos, Platelių, Rietavo, Žagarės soduose. Ūkininkų soduose augimanos padaugintos šaknų atžalomis ir sėklomis. Susidarė žemaitiškų trešnių populiacija: ‘Žemaičių geltonoji’, ‘Žemaičių juodoji’, ‘Žemaičių raudonoji’, ‘Žemaičių rožinė’. Kultūrinės veislės selekcionuojamos ir introdukuojamos Sodininkystės ir daržininkystės institute. Lietuvoje auginamos ‘Austė’, ‘Jurgita’, ‘Meda’, ‘Vytėnų geltonoji’, ‘Vytėnų juodoji’, ‘Vytėnų rožinė’, ‘Dniprovka’, ‘Drogano geltonoji’, ‘Festivalnaja’, ‘Hedelfinger’, ‘Zaslonovskaja’ ir kitos veislės. Nacionaliniame augalų veislių sąraše 2023 įrašytos 6 trešnių veislės: ‘Germa’, ‘Irema BS’, ‘Lukė’, ‘Pagunda’, ‘Sava’, ‘Truopna’.
trešnės ‘Vytėnų geltonoji’
-
2389