trestas
trèstas (angl. trust – pasitikėjimas), sutarties pagrindu atsiradusi įmonių grupė (dažniausiai vienos ūkio šakos), siekianti apriboti konkurenciją, pasiekti rinkoje dominuojančią ar monopolinę padėtį. Trestą sudarantys ūkio subjektai praranda teisinį ir ekonominį savarankiškumą (kitaip nei sudarant kartelį), veikia pagal bendrą planą, jų valdymą perima pagrindinė įmonė arba trečiasis asmuo – kontroliuojančioji bendrovė. Bendras valdymas didina įmonių veiklos kontrolės galimybes, sudaro sąlygas jų veiklą nukreipti norima linkme, pasiekti geresnių veiklos rezultatų. Trestas, kaip horizontalios organizacinės struktūros darinys, apimantis vienos ūkio šakos įmones, panaikina konkurenciją rinkoje, todėl šalių vyriausybės siekia apriboti tokius susivienijimus priimdamos antimonopolinius įstatymus (antimonopolinė politika). Pirmasis toks įstatymas buvo Jungtinių Amerikos Valstijų 1890 Shermano antitrestinis įstatymas (Sherman Antitrust Act). Pirmuoju trestu laikomas Jungtinių Amerikos Valstijų naftos gavybos ir perdirbimo bendrovės Standard Oil Company įkūrėjo J. D. Rockefellerio 1882 suformuotas Standard Oil Trust (40 bendrovių grupė kontroliavo visą šalies naftos perdirbimo pramonę; 1911 už antimonopolinių įstatymų pažeidimus suskaldytas į 34 mažesnes bendroves). Po Pirmojo pasaulinio karo trestai paplito Vakarų Europoje. Vėliau trestų mažėjo, dalis virto koncernais, konglomeratais.
LIETUVOJE trestų veikla prasidėjo 1900–02. Vokietijos tresto Union filialai Allgemeine elektrische Geselschaft ir Siemens und Halske pastatė elektrinę Vilniuje, Belgijos trestas – elektrinę Kaune. Lietuviškų trestų nebuvo, bet tresto formą turėjo akcinės bendrovės, veikiančios kurioje nors šakoje. Atkūrus nepriklausomybę Konkurencijos įstatymas (1992, nauja redakcija 2017) reglamentuoja rinkoje dominuojančių įmonių elgesį, draudžia susivienijimus, kurie gali sudaryti sąlygas atsirasti monopolijoms.
1305