Treviso

Treviso (Trevzas), miestas Italijos šiaurės rytuose, Veneto srityje, 30 km į šiaurę nuo Venecijos; provincijos centras.

Treviso

85 300 gyventojų (2024).

Treviso įsikūręs prie Silės (teka į Venecijos įlanką) ir Bottenigos upių santakos. Geležinkeliai ir plentai į Veneciją, Vicenzą, Udinę, Triestą. Oro uostas. Techninio stiklo, keramikos (fajanso), statybinių medžiagų, chemijos, elektrotechnikos, popieriaus, tekstilės, siuvimo, avalynės, maisto pramonė, žemės ūkio mašinų, dviračių gamyba. Turizmas. Universitetas. Kunigų seminarija (Treviso – vyskupijos centras). Miesto biblioteka. Miesto muziejai: Luigi Bailo (archeologija; pinakoteka, moderniojo meno galerija), Šv. Kotrynos (bažnyčia ir vienuolynai), Casa da Noal, Scarpos (miesto ir gamtos istorija). Etnografijos muziejus Case Piavone. Du botanikos sodai, fenologinių stebėjimų sodas.

Architektūra

Išliko miesto gynybinių įtvirtinimų liekanų (16 a. pradžia). Bažnyčios – Šv. Pranciškaus (1268), Šv. Mikalojaus (1282–1389), Šv. Kotrynos (1346–99), Šv. Liucijos (1355–89), Šv. Augustino (1758, architektas F. Vecelli); Šv. Petro katedra (11–12 a., vėliau daugelį kartų rekonstruota; 4 a. kripta), Šv. Jono krikšto koplyčia (apie 1050), Švč. Mergelės Marijos Didžioji bazilika (1474). Rūmai – Palazzo dei Trecento (1217), Loggia dei Cavalieri (1277), Pretoriaus (apie 1490) Palazzo del Podestà (19 a.). 15–16 a. miestiečių gyvenamieji namai su arkadomis, sienų tapyba. Per I ir II pasaulinius karus miestas apgriautas, vėliau daugelis pastatų atstatyta.

Istorija

Senovėje vadintas Tarviziju (pagal keltų genties tauruskų pavadinimą arba galų kalbos žodį tarvos – bulius). Buvo venetų miestas. Romėnams užėmus Cizalpinę Galiją 89 pr. Kr. tapo Romos municipiju. Ankstyvosios krikščionybės centras Šiaurės Italijoje, 4 a. jau turėjo vyskupą. Pasak legendų, čia gimė ostgotų vadas Totila. 568 užimtas langobardų, tapo viena iš 36 kunigaikštysčių sostinių, turėjo pinigų kalyklą.

Įstojęs į Lombardijos lygą 1183 Konstanco taikos sutartimi tapo nepriklausomas. Po Scaligeri giminės valdymo (1329–39) Venecijos respublikos dalis. 18 a. pabaigoje užimtas prancūzų. Napoleonui I pralaimėjus atiteko Austrijai‑Vengrijai. 1866 prijungtas prie Italijos karalystės.

Per II pasaulinį karą mieste veikė koncentracijos stovykla slovėnams ir kroatams. 1944 nukentėjo (labiausiai senamiestis) per Sąjungininkų bombardavimą.

2271