Trianòno taikà, Pirmąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių (Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Graikijos, Italijos ir kitų) taikos sutartis su Vengrija (karą pralaimėjusios Austrijos‑Vengrijos buvusia dalimi).
Pasirašyta 1920 06 04 Versalyje, Trianono rūmuose. Įsigaliojo 1921 07 26, buvo Vašingtono‑Versalio sistemos dalis. Trianono taikos sutartimi Rumunija gavo Transilvaniją ir Banato rytinę dalį, Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystė – Kroatiją, Bosniją, Bačką, Vojvodiną ir Banato vakarinę dalį, Čekoslovakija – Slovakiją ir Užkarpatės Ukrainą, Austrija – Burgenlandą. Vengrija prarado 2/3 turėtos teritorijos (apie 3,5 mln. vengrų atsidūrė už jos ribų). Svarbiausias tarpukario Vengrijos užsienio politikos tikslas buvo peržiūrėti Trianono taikos sąlygas, siekdama šio tikslo Vengrija suartėjo su nacių Vokietija. Trianono taika nustojo galioti po 1938 ir 1940 Vienos arbitražų, kai Vengrija trumpam atgavo dalį prarastų teritorijų.
Vengrijos delegacija atvyksta į Trianono rūmus (1920 06 04)