tricinium (lot. tribalsis giedojimas), 16–17 a. vokalinė ar instrumentinė kompozicija 3 balsams. Terminas pavartotas Liublino tabulatūroje (1540) ir G. Rhau leidinyje Tricinia… latina, germanica, brabantica et gallica (1542), H. Formschneyderio (1538). J. Kugelmanno (1540), J. Petrejaus (1541) ir kituose rinkiniuose spausdinti J. Ockeghemo, Josquino des Prés, G. B. Martini, P. de la Rue, A. Brumelio, C. Janequino, J. Gero, A. Willaerto ir kitų tribalsiai kūriniai. Tekstai dažnai didaktiniai arba Biblijos. Tricinium giedota protestantų (mokyklose, bažnyčiose, namuose), nuo 16 a. pabaigos ir katalikų. Kai kurie 17 a. pradžioje tricinium, kurių žemiausia partija numatyta kaip skaitmeninis bosas, labai panašūs į bažnytinį koncertą. Tricinium minima M. Praetorijaus veikale Syntagma musicum (C. Monteverdi Scherzi musicali 1607, vadinami tricinia jocosa) ir kituose leidiniuose. 16–17 a. Vokietijos miesto muzikantų repertuare tricinium terminu vadintos tribalsės pjesės trimitams arba kitiems variniams pučiamiesiems muzikos instrumentams.
1571