Trier (Trỹras), miestas Vokietijos vakaruose, Reino krašto‑Pfalco žemėje, prie Moselio upės, apie 10 km į rytus nuo Liuksemburgo sienos.
Triero panorama
110 570 gyventojų (2021). Upių uostas. Geležinkeliai ir plentai į Kölną, Koblenzą, Saarbrückeną, Liuksemburgą. Triero‑Föhreno oro uostas.
Maisto, tekstilės, chemijos (gumos), keramikos, odos ir avalynės, metalo apdirbimo pramonė, mašinų gamyba, upių laivų statyba.
Trieras – vynuogininkystės ir vyno prekybos centras. Turizmas. Triero (įkurtas 1473, veikė iki 1798, vėl veikia nuo 1970), Triero taikomųjų mokslų (įkurtas 1971) universitetai, Triero kunigų seminarija (įkurta 1773). Europos teisės akademija (įkurta 1992).
Triero miesto (su lobynu), universitetų, kunigų seminarijos bibliotekos. Reino krašto (daugiausia archeologija), miesto, katedros ir vyskupijos (Trieras – vyskupijos centras), katedros lobyno, žaislų muziejai, etnografijos muziejus ir skansenas Roscheider Hof, K. Marxo namas-muziejus.
Miesto teatras. Kasmetiniai tarptautiniai vargonų muzikos koncertai (katedroje). Triero karnavalas (nuo 11 11 iki Užgavėnių).
2271
Architektūra
Triero senamiestis; Šv. Petro katedra (kairėje) ir Dievo Motinos bažnyčia
Senamiesčiui būdingas senovės Romos laikų ir vidurinių amžių gatvių tinklas. Išliko 1–4 a. senovės Romos statinių (termų kompleksai, amfiteatras, miesto vartai, tiltas), vidurinių amžių miesto sienos (12–13 a.) liekanų. Senovės Romos laikotarpio dvigubos bažnyčios vietoje pastatyta Šv. Petro katedra (1037–apie 1515, vėliau rekonstruota) ir Dievo Motinos bažnyčia (apie 1235–60, abi su senovės Romos statiniais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1986). Bažnyčios – Šv. Mato (1127–60), Jėzuitų (13–18 a.), Šv. Paulino (12 a., perstatyta 1734–54, architektas J. B. Neumannas), Šv. Irminos (1771, architektas J. Antoine’as), Šv. Mykolo (1969, architektas K. Schmitzas), rūmai – Kesselstatto (1745, architektas J. V. Thomanas), Walderdorffo (1765, architektas J. Seizas, su Jeruzalės bokštu, 11 a.), Monaise (1783, architektas. F. I. Manginas). Per II pasaulinį karą apgriautas senamiestis iš dalies atstatytas.
2271
Istorija
Miestas Treverų Augustos (lotyniškai Augusta Treverorum) pavadinimu įkurtas apie 17 pr. Kr. (dėl reikšmingumo kartais vadintas antrąja Roma). 275 nukentėjo per alemanų genčių puolimą. 293 tapo viena iš 2 Romos imperijos vakarinės dalies imperatorių rezidencijų (tetrarchija); 337–395 Galijos prefektūros administracinis centras. 4 a. gyveno apie 60 000 žmonių. Valdant Konstantinui I tapo krikščionybės plėtros vienu centrų. 4 a. pradžioje įkurta vyskupija. 5 a. miestą nusiaubė germanų gentys, 485 užėmė frankai. 815 Trieras tapo arkivyskupijos centru (arkivyskupas turėjo ir pasaulietinę valdžią); 1356 Triero arkivyskupui suteiktas kurfiursto rangas. 882 sunaikintas vikingų. Vėliau išsiplėtė. Nukentėjo per Trisdešimties metų karą. 1794 prijungtas prie Prancūzijos, 1801 Napoleonas panaikino Triero arkivyskupiją (liko vyskupija).
miesto vartai Triere (Porta Nigra, 2 a.)
1815 pagal Vienos kongreso nutarimus atiteko Prūsijos karalystei (nuo 1871 – vieningos Vokietijos dalis). 19 a. nutiestas geležinkelis. Po I pasaulinio karo, pagal Versalio taikos sutartį (1919), Trieras priklausė Reino demilitarizuotajai zonai, 1919–30 mieste buvo Prancūzijos karinė įgula. 1941–43 į nacių koncentracijos stovyklas išvežta daugiau kaip 600 Triero žydų. Per II pasaulinį karą Sąjungininkų aviacija sunaikino 40 % miesto centro. 1945–99 Triere buvo Prancūzijos karinė įgula. Po karo atstatytas, tapo Moselio slėnio turizmo, vynininkystės centru.
L: G. Clemens, L. Clemens Geschichte der Stadt Trier München 2007.
2271
-Treverų Augusta; -Augusta Treverorum