Trièstas (Trieste), miestas Italijos šiaurės rytuose, prie Adrijos jūros Triesto įlankos, netoli Slovėnijos sienos; Friulio‑Venecijos Džulijos srities ir Triesto provincijos centras.
Triestas
199 400 gyventojų (2023). Prekybos (įvežama daugiausia nafta, išvežami jos produktai; yra naftos ir konteinerių terminalai; naftotiekiais nafta tiekiama į didžiausias Vokietijos ir Austrijos naftos perdirbimo įmones Ingolstadte, Schwechate), žvejybos ir keleivių uostas; keltai į Veneciją, Kroatijos, Graikijos uostus. Geležinkelis ir automobilių magistralė į Veneciją. Tarptautinis oro uostas.
Laivų statyba (viena didžiausių pasaulyje Fincantieri – Cantieri Navali Italiani bendrovė), juodoji metalurgija, naftos perdirbimo, naftos chemijos, statybinių medžiagų, metalo apdirbimo, popieriaus, avalynės, maisto pramonė, tiksliųjų prietaisų, mašinų gamyba. Draudimo bendrovės Assicurazioni Generali (įkurta 1831) būstinė.
Tarptautinės mugės. Turizmas. Pajūrio kurortas. Universitetas (nuo 1938), Tarptautinė pažangioji mokslo aukštoji mokykla (įkurta 1978). Attilio Hortis viešoji biblioteka (įkurta 1793).
Tarptautinis teorinės fizikos mokslinių tyrimų centras. Astronomijos observatorija. Nacionalinis okeanografijos ir eksperimentinės geofizikos institutas. Tarptautinis genų inžinerijos ir biotechnologijų centras.
Gamtos istorijos, Revoltellos (moderniojo meno galerija, įkurta 1872), istorijos ir meno (su lapidarijumi), mokslo (speleovivariumas), jūrų, pašto ir kiti muziejai. G. Verdi lyrinės operos, Politeama Rossetti, Teatro La Contrada, Slovėnų teatrai.
Du botanikos sodai, jūrų akvariumas. Netoli Triesto daug karstinių urvų, žymiausias – Grotta Gigante urvas.
2271
Architektūra
Išliko 1–2 a. senovės Romos laikotarpio statinių (bazilikos, teatro, arkų) liekanų. Katedros – katalikų Šv. Justo (pastatyta 14 a. perstačius 11 a. Šv. Justo ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčias), serbų stačiatikių Šv. Spiridono (1869), bažnyčios – Švč. Mergelės Marijos Didžioji (1627–82), Šv. Antano Naujoji (1826–49); sinagoga (1912, architektai R. ir A. Berlamai). Šv. Justo pilis (dabartinė pastatyta 1470, dabar muziejus), rūmai – Didžiojo teatro (1801), Carciotti (1805, abiejų architektas M. Pertschas), Senosios biržos (1806, architektas A. Mollari). Italijos vienybės aikštė (apie 1870, rekonstruota 2005, architektas B. Huet) su Keturių kontinentų fontanu (1754), rotuše (1875, architektas G. Bruni). Prie Triesto – Miramarės pilis (1860, architektas C. Junkeris).
2271
Istorija
Įkurtas keltų genčių. 1 a. pr. Kr. tapo Romos kolonija, Cezario Galų karo užrašuose (Commentarii de bello Gallico 52–51 pr. Kr.) vadinta Tergeste. 5–10 a. priklausė ostgotams, Bizantijai, langobardams, frankams. Nuo 947 valdė vyskupai. 11 a. susikūrusi laisvoji komuna 13 a. išsikovojo savivaldą. Nuo 1202 priklausė Venecijos respublikai, nuo 1382 – Austrijos Habsburgams. 1719–1891 turėjo laisvojo uosto statusą, tapo vienu didžiausių Viduržemio jūros uostų. 1797, 1805 ir 1809 okupuotas Prancūzijos kariuomenės, 1809–13 įėjo į Prancūzijos sukurtas Ilyrijos provincijas. 1813 grąžintas Austrijai. Po I pasaulinio karo pagal 1919 Saint‑Germaino sutartį perduotas Italijai.
1943–45 okupuotas nacių Vokietijos; čia veikė koncentracijos stovykla Risiera di San Sabba (dabar muziejus). 1945–47 Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos karinė valdžia valdė Triestą, 1947–54 kontroliavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos įkurtą Triesto laisvąją teritoriją (Triestas su apylinkėmis); į ją pretendavo Jugoslavija. 1954 šios teritorijos vakarinė dalis (223 km2, su Triestu) atiteko Italijai, rytinė dalis (520 km2) – Jugoslavijai (jai suirus padalyta Slovėnijai ir Kroatijai).
2271