„Trijų jūrų iniciatyva“ (angl. „Three Seas Initiative“, 3SI), tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių Europos Sąjungos valstybių tarptautinio bendradarbiavimo forumas. Forumo narės yra (2024) Austrija, Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija, asocijuotosios narės – Ukraina ir Moldavija. Jungtinės Amerikos Valstijos, Europos Komisija, Vokietija ir Japonija yra Trijų jūrų iniciatyvos strateginės partnerės. Forumas įkurtas 2015 Lenkijos prezidento A. Dudos ir Kroatijos prezidentės Kolindos Grabar–Kitarović iniciatyva.
Trijų jūrų iniciatyvos pagrindinis tikslas yra Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo plėtra energetikos, logistikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityse. Siekiama sustiprinti ES sanglaudą ir plėsti jos transatlantinius ryšius.
Vyksta reguliarūs šalių atstovų susitikimai, juose priimamos deklaracijos. Viršūnių susitikimus organizuoja valstybių prezidentai. Pirmajame susitikime Dubrovnike (2016) buvo pabrėžta infrastruktūros jungčių plėtojimo šiaurės–pietų kryptimi svarba; priimtoje deklaracijoje išdėstyti bendradarbiavimo energetikos, transporto (įskaitant Via Carpatia), skaitmeninės komunikacijos ir ekonomikos srityse tikslai. 2017 susitikimo Varšuvoje tema buvo Sujungiamumas, Komercingumas, Papildomumas (angl. Connectivity, Commerciality, Complementarity; 3 C), priimtas sprendimas įsteigti Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumą. 2018 Bukarešte pateiktas vadinamasis Prioritetinių projektų sąrašas, pasirašytas Trijų jūrų iniciatyvos investicinio fondo (3SIIF) steigimo ketinimų protokolas (fondas įsteigtas 2019); Trijų jūrų iniciatyvos projektuose pakviestos dalyvauti kitos suinteresuotos šalys, apibrėžtos valstybių partnerių (Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos) ir institucinių partnerių (Europos Komisijos, Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Pasaulio banko grupės) kategorijos. 2019 Liublianoje akcentuotas tvarus vystymasis, daugiausia dėmesio skirta vandens, energijos ir maisto išteklių saugumo klausimams. Per 2020 Talino susitikimą nagrinėti skaitmenizacijos, išmanaus identifikavimo ir inovacijų klausimai, išplėstas bendradarbiavimo formatas – surengta virtuali ministrų konferencija.
Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo posėdis Vilniuje, Valdovų rūmuose (2024 04 11)
2021 susitikime Sofijoje pabrėžta Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, Europos žaliojo kurso ir ES transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) svarba, akcentuoti energetinio saugumo, tiekimo maršrutų įvairinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo klausimai. 2022 Rygoje pasmerkta Rusijos agresija Ukrainoje, pabrėžta regioninio saugumo ir atsparumo svarba; Ukrainai suteiktas specialaus partnerio statusas. 2023 susitikimo Bukarešte pagrindinė tema buvo parama Ukrainai, jai ir Moldavijai suteiktas asocijuotosios narės statusas, Trijų jūrų iniciatyvos nare tapo Graikija. Per 2024 susitikimą Vilniuje prisijungė naujas strateginis partneris – Japonija, akcentuota globalių partnerysčių svarba ir Trijų jūrų iniciatyvos vaidmuo pasaulinėse tiekimo grandinėse. Šiame susitikime prioritetu išliko parama Ukrainos suverenumui ir pastangos dėl jos atstatymo, akcentuotas dėmesys kibernetinio saugumo didinimui ir dvejopo naudojimo infrastruktūros plėtrai; į Prioritetinių projektų sąrašą įtraukti Moldavijos ir Ukrainos projektai.
3197