trikotažo pramonė

trikotãžo prãmonė, tekstilės pramonės šaka, kurios įmonės gamina megztus gaminius: pėdkelnes, kojines ir puskojines, apatinį ir viršutinį trikotažą, pirštines, galvos apdangalus, šalikus ir trikotažinę medžiagą. 21 a. pradžioje trikotažo gaminių pasaulyje daugiausia gamino Italija, Brazilija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Ispanija, Rumunija, Didžioji Britanija, Japonija, Portugalija, Lenkija. Jungtinių Tautų duomenimis, 2008 Brazilija pagamino 198,7 mln. vienetų, Italija – 64,7 mln., Ispanija – 23,7 mln., Rumunija – 20,8 mln., Portugalija – 20,0 mln., Meksika – 17,0 mln. vienetų vyrų ir berniukų marškinių, pižamų ir kito panašaus trikotažo (Lietuva – daugiau kaip 5,1 mln. vienetų), Brazilija – 75,3 mln. vienetų, Italija – 41,9 mln., Ispanija – 14,9 mln., Portugalija – 11,9 mln., Rumunija – 6,8 mln., Lenkija – 4,3 mln. vienetų moterų ir mergaičių kostiumėlių, suknelių ir kito panašaus trikotažo (Lietuva – apie 3,3 mln. vienetų), Brazilija – 238,2 mln. vienetų, Italija – 157,9 mln., Airija – 58,1 mln., Slovakija – 57,6 mln., Ispanija – 56,0 mln., Didžioji Britanija – 51,4 mln. vienetų moterų ir mergaičių palaidinių, sijonų ir kito panašaus trikotažo (Lietuva – 11,3 mln. vienetų). Italija pagamino 661,5 mln. vienetų, Rumunija – 29,7 mln., Japonija – 23,9 mln., Ispanija – 22,4 mln., Didžioji Britanija – 16,5 mln., Kroatija – 10,0 mln. vienetų įvairių rūšių megztinių, Italija – 821,2 mln. porų, Rusija – 318,9 mln., Portugalija – 302,9 mln., Brazilija – 192,5 mln., Lenkija – 163,4 mln. porų puskojinių ir kojinių (Lietuva – 38,5 mln. porų), Japonija – 42,1 mln. vienetų, Italija – 25,4 mln., Ispanija – 11,8 mln., Brazilija – 11,6 mln., Kroatija – 8,1 mln., Baltarusija – 5,1 mln., Bulgarija – 3,6 mln., Lenkija – 3,1 mln. vienetų trikotažinių sportinių kostiumų. Trikotažo pramonės didžiausios bendrovės: Akkus Textile (Turkija), Firstex Knitting Industry, Ara Borgstena (Malaizija), Siltex Mills (Kanada), Nagreeka Exports (Indija), Wisconsin Knitwear, Texollini, Northeast Knitting Mills (Jungtinės Amerikos Valstijos), MFH Knits (Peru).

Trikotažo pramonė pradėta plėtoti 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, vėliau – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje, Japonijoje.

LIETUVOJE 18 a. A. Tyzenhauzo manufaktūrose buvo mezgamos kojinės. Trikotažo fabrikai (pavyzdžiui, J. Bruno) pradėjo kurtis 19 a. pabaigoje Vilniuje. Jų gaminiai buvo žinomi visoje Rusijos imperijoje. 1900 Vilniuje įkurtas trikotažo fabrikas Imperial, 1918 – Vilniaus karūna, 1926 Kybartuose – Kolumbas, 1928 Šiauliuose – mezgimo dirbtuvė Elegant, Telšiuose – trikotažo fabrikas Šatrija, Anykščiuose – Puntukas, 1929 Mažeikiuose – trikotažo dirbtuvė Gerab. Kaune 1926 pradėjo veikti trikotažo fabrikai Glalev, Sport, 1927 – kojinių fabrikas Diana, 1928 – trikotažo fabrikas Silva, vatalino ir megztų skarų fabrikas Rosko, 1929 – trikotažinių baltinių fabrikas Litana, viršutinio trikotažo fabrikas Trikolit, 1930 – kojinių ir trikotažo fabrikas Cotton, 1935 – Jėga, Trikotažas, 1936 – Audimas, 1937 – Fortuna, Šeriševskio ir kiti fabrikai. 1940 pradžioje Lietuvoje veikė 33 trikotažo pramonės įmonės, turinčios daugiau kaip penkis darbuotojus (iš jų Kaune – 24 įmonės su 1164 darbuotojais), jose dirbo 1307 žmonės.

Prasidėjus SSRS okupacijai 1940 trikotažo pramonės fabrikus pradėta nacionalizuoti, pertvarkyti, keisti jų pavadinimus. Vilniaus karūna buvo sujungta su fabriku Elbis ir 1941 pertvarkyta į kojinių fabriką Pakaita, Fortuna tapo Laima, Šeriševskio fabrikas – fabriku Žiedas. Buvo daug dirbtuvėlių su 1–4 darbuotojais. 1941 veikė 17 trikotažo pramonės įmonių. Per II pasaulinį karą visiškai sunaikinta Anykščių Puntukas, Kauno vaikiško trikotažo fabrikas, Kybartų Kolumbas ir Telšių Šatrija, kitos įmonės labai nukentėjo (neteko įrangos). Po karo dauguma trikotažo pramonės įmonių atkurta. 1944 pradėjo veikti kojinių fabrikai Cotton, Diana, Silva, trikotažo fabrikai Trikotažas, Laimė, Pašvaistė, Jėga, Žiedas Kaune, 1945 – kojinių fabrikas Sparta (kojinių fabrikas Pakaita sujungtas su trikotažo fabriku Avangardas) Vilniuje, trikotažo fabrikai Aušra Klaipėdoje ir Verpstas (buvusi dirbtuvė Elegant) Šiauliuose. 1946 Vilniuje įkurta viršutinio trikotažo ateljė Rožė, 1950 Telšiuose – fabrikas Mastis, 1951 Vilniuje – fabrikas Vilija. Trikotažo pramonės įmonės buvo didinamos: 1945 fabriko Žiedas įranga perduota fabrikui Pašvaistė, šis fabrikas 1948 prijungtas prie fabriko Laimė (1953 tapo fabriku Gegužės pirmoji, 1960 atidarė cechą Garliavoje). 1957 Kauno fabrikas Baltija prijungtas prie fabriko Audimas, 1958 fabrikai Jėga ir Trikotažas sujungti į A. Šiaučiūnaitės trikotažo fabriką. 1975 įkurtas A. Šiaučiūnaitės gamybinis susivienijimas susidėjo iš Kauno kojinių fabriko (buvęs fabrikas Silva), trikotažo fabrikų Audimas ir Trikotažas Kaune, Kelmės trikotažo fabriko (įkurtas 1963). 1966 pirmąją produkciją pagamino Utenos trikotažo fabrikas (nuo 1994 bendrovė Utenos trikotažas), prie jo 1975 prijungtas Zarasų galanterijos fabrikas (įkurtas 1963) ir įkurtas M. Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybinis susivienijimas.

Atkūrus nepriklausomybę trikotažo pramonės įmonės buvo privatizuotos, dalis jų bankrutavo. Iš visų Lietuvos tekstilės pramonės šakų trikotažo pramonės nuostoliai pereinant į rinkos ekonomiką buvo mažiausi. Kauno A. Šiaučiūnaitės trikotažo gamybinis susivienijimas 1992 suskilo į bendroves Trikotažas (2007 bankrutavo) ir Audimas (viena didžiausių sportinės aprangos gamintojų Baltijos šalyse). Fabriko Gegužės pirmoji veiklą perėmė bendrovė Gija, viršutinį trikotažą taip pat gamina bendrovė Verpstas Šiauliuose, Utenos trikotažas ir kitos bendrovės, kojines ir trikotažą – Sparta Vilniuje, pirštines mezga bendrovė Telteksa Telšiuose. Trikotažo gaminių gamyba Lietuvoje 1940–2012 parodyta lentelėje.

* 1991

2687