trilaukis

trlaukis, trijų laukų sėjomaina.

Dažniausia susideda iš juodojo pūdymo, žiemkenčių ir vasarojaus laukų. Pūdyminės žemdirbystės sistemos sudėtinė dalis.

Europoje atsirado 7–8 amžiuje. Lietuvoje žinomas nuo 12–13 amžiaus, bet įsitvirtino 16 amžiuje, per Valakų reformą. Su trilaukiu paplito ariamosios žemės naudojimas rėžiais.

Nuo 19 a. vidurio ėmus plačiai auginti dobilus, bulves, šakniavaisius trilaukis pradėjo irti. Atsirado daugialaukės sėjomainos, daugiausia dvaruose, į vienkiemius suskirstytuose kaimuose. Kitur kaimuose išsilaikė beveik iki 20 a. vidurio.

229