trilobtai (Trilobita), trilobitinių (Trilobitomarpha) potipio iškastinių nariuotakojų klasė. Apie 2000 genčių, daugiau kaip 10 000 rūšių. Trilobitų liekanų randama nuo apatinio kambro iki viršutinio permo. Gyveno jūrose. Kūnas 2–10 cm, retai iki 80 cm ilgio, elipsės formos. Primityvių trilobitų kūną sudarė 2 dalys – suaugtinė galva ir liemuo iš judriai susijungusių segmentų su ilgomis šoninėmis skiautėmis. Kiti trilobitai dar turėjo kelių suaugusių, dažnai su spygliais, segmentų uodeginę dalį. Viršugalvyje buvo pora facetinių akių (kai kurių rūšių trilobitai akių neturėjo), galvos apačioje – pora nariuotų antenulių, burna ir 4 poros dvišakų nariuotų su žiaunų lapeliais galūnių, kuriomis plaukiojo, ropojo ar rausėsi į dugną, kvėpavo. Galūnės buvo ir ant visų liemens ir uodegos segmentų. Nugarinę kūno pusę dengė tvirtas chitininis šarvas, pilvinę – plona plėvelė. Trilobitai buvo skirtalyčiai. Vystėsi metamorfoze, lervos planktoninės. Trilobitai svarbūs apatinio paleozojaus darinių stratigrafijai.
trilobito fosilija
trilobitas
-trilobitas