trinỹčiai, lietuvių valstiečių ilgas viršutinis drabužis. Vilkėti daugiausia vyrų iki 19 amžiaus pabaigos. Buvo siuvami iš storo trinytiškai austo nebalinto, rečiau – balinto, Užnemunėje ir Dzūkijoje – iš rudai, mėlynai dažyto lininio arba pašukinio audinio, pamarginto raudonais, baltais dryželiais. Trinyčiai būdavo sukirpti kaip rudinė, vėliau – kaip surdutas. Apykaklė stačia arba atversta, kišenės prisiūtos iš viršaus arba įdurtos. Trinyčiai užsegami pakaklėje sagtele arba kauline saga, sumetus skvernus juosiami juosta, odiniu diržu, rankšluosčiu. Vasarą buvo vilkimi ant marškinių vietoj švarko, kelionėse ir rudenį bei žiemą – ant rudinės arba kailinių vietoj apsiausto, kartais po jais. Naujais trinyčiais vilkėdami vyrai vykdavo į bažnyčią, vestuves. 20 amžiaus pradžioje trinyčiai virto sagomis susegamu apsiaustu. Iki 19 amžiaus vidurio trinyčiais vadinti ilgi vyriški ir moteriški lininiai marškiniai, juosiami pinta juosta.
2271