tro (it.), trijų instrumentininkų ansamblis. Pagal atliekamos muzikos stilių ir instrumentų rūšį būna: fortepijoninis trio – smuikas, violončelė ir fortepijonas (W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, F. Schuberto, R. Schumanno, F. F. Chopino, J. Brahmso fortepijoniniai trio); fortepijonas su dviem kitais styginiais; fortepijonas su dviem pučiamaisiais; fortepijonas su styginiu ir pučiamuoju instrumentu; styginių trio – smuikas, altas ir violončelė (J. Haydno, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno styginių trio); pučiamųjų trio – 3 vienarūšiai arba 3 įvairiarūšiai pučiamieji instrumentai. Tokie ansambliai dažniausiai atlieka sonatinio ciklo kūrinius.
20 a. susiklostė džiazo trio – fortepijonas (klavišiniai), saksofonas ir perkusija (Ganelino trio 1971–87) arba fortepijonas, saksofonas ir kontrabosas; roko trio – gitara, bosinė gitara ir perkusija (dažnai vienas atlikėjas dar ir dainuoja) arba klavišiniai (fortepijonas, Hammondo vargonai, sintezatorius), bosinė gitara ir perkusija; saloninis trio – fortepijonas, smuikas ir kontrabosas, fortepijonas, akordeonas ir kontrabosas, fortepijonas, saksofonas ir bosinė gitara.
1915