triòdas (tri… + (elektr)odas), elektroninė lempa iš 3 elektrodų – katodo, anodo ir tinklelio. Triodo elektronai, judantys iš katodo anodo link, turi pralėkti valdymo tinklelį. Tinklelio potencialas (katodo atžvilgiu) neigiamas, todėl jis stumia elektronus (tinkleliu beveik neteka srovė, todėl susidaro labai didelė įėjimo varža ir galima labai sustiprinti galią). Didėjant anodo įtampai stiprėja anodo, t. y. išėjimo, srovė, bet jos dydis labiau priklauso nuo tinklelio įtampos, o tai leidžia stiprinti signalų įtampą. Keičiant neigiamąją tinklelio įtampą kinta ir sulaikomo elektronų srauto dydis. Kai jis sulaikomas visas, triodas uždaromas. Šiais triodais galima stiprinti, sukelti elektrinius virpesius, sujungti ir atjungti elektros grandines, atlikti kai kurias logines operacijas.
Triodą išrado L. de Forestas 1906. Iš pradžių buvo naudojamas kaip stiprinimo lempa. Šis atradimas laikomas elektronikos pradžia. Sukūrus triodą pradėta įgyvendinti tolimąjį telefono ir radijo ryšį.