tripanosomòzė (trypanosomosis), infekcinė parazitinė liga. Serga žmogus ir gyvūnai. Skiriama amerikinė tripanosomozė, arba Chagaso (Šagaso) liga, kurią sukelia Cruzo tripanosoma (Trypanosoma cruzi), ir afrikinė tripanosomozė, arba miegligė, kurią sukelia dviejų porūšių Bruce’s tripanosoma Trypanosoma brucei (rodezinė – Trypanososma brucei rhodesiense ir gambinė – Trypanosoma brucei gambiense). Paplitusios tropinio klimato šalyse, daugiausia Lotynų Amerikoje ir Afrikoje. Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, taip pat nuo šunų, kačių, smulkių graužikų, antilopių ir kitų gyvūnų. Žmogus taip pat gali užsikrėsti perpylus infekuoto kraujo. Amerikinės tripanosomozės sukėlėją perneša blakės, kurios dažniausiai įsisiurbia į veido įvairias vietas. Afrikinės tripanosomozės sukėlėjus perneša musės cėcė, kurios, kaip ir blakės, užsikrečia siurbdamos sergančių žmonių ir gyvūnų kraują.
Bruce’s tripanosoma Trypanosoma brucei (3D vaizdas)
Tripanosomos telkiasi užsikrėtusio žmogaus smegenyse, širdies raumenyse, kaulų čiulpuose ir kituose organuose. Po 1–4 savaičių ar net metų inkubacijos laikotarpio ligonis pradeda karščiuoti, jam skauda galvą, raumenis, padidėja limfmazgiai, kepenys ir blužnis, išberia odą. Po kelių mėnesių prasideda traukulių priepuoliai, ištinka paralyžius, ligonis tampa mieguistas, išsenka, prasideda koma. Gydoma antiparazitiniais vaistais.
Amerikinės tripanosomozės apsaugos pagrindinės priemonės yra blakių ir jų lizdų naikinimas, kraujo donorų patikra; afrikinės tripanosomozės – sergančiųjų išaiškinimas ir gydymas, apsauginių drabužių dėvėjimas, repelentais impregnuotų tinklelių naudojimas.
1955