Tripolis

Tripolis

Trpolis (Tripoli, arab. Ṭarābulus Ash‑shām), miestas Libano šiaurėje, į šiaurės rytus nuo Beiruto, prie Abū Ali upės žiočių ir Viduržemio jūros; aš Šamalio (Šiaurės) muchafazos centras.

450 000 gyventojų aglomeracijoje (2017); antras pagal gyventojų skaičių (po Beiruto) Libano miestas.

Prekybos ir žvejybos uostas; vienas svarbiausių Libane. Geležinkeliai į Beirutą, Chimsą (Sirija), plentai į Beirutą, Tartusą (Sirija). Tarptautinis oro uostas (į šiaurę nuo Tripolio).

Naftos perdirbimo, tekstilės, maisto (alyvuogių aliejaus, cukraus, vaisių), tabako, medienos, metalo apdirbimo pramonė, baldų, kilimų gamyba. Muilo gamybos amatai. Turizmas (pajūrio kurortas). Tripolio (įkurtas 1980), Balamando (1988), Džinano (1988), al Manaro (1990) universitetai, Beiruto libaniečių ir Šv. Juozapo universitetų filialai.

Architektūra

Išliko mečečių: Didžioji, al Mansuri (13–14 a.), Tainalio (Tailano), Abd al Vahido, Arghur Šacho (visos 14 a.), Izz al Din Aibako mauzoliejus (13 a.), medresių: Nasirijos (1360), Adžamios (1365), Kadirijos (1392), pirčių: Charadž Suko (14 a., 2005 restauruota), Izz al Dino (1498). Ain al Tinos fontanas (1413).

Istorija

Įkurtas apie 1400 pr. Kr. finikiečių pirklių iniciatyva; tapo jų kelių miestų konfederacijos centru. 6–4 a. pr. Kr. priklausė Achaimenidų Persijai, 312–36 pr. Kr. – Seleukidų valstybei. 64 pr. Kr. užimtas Romos. 395 atiteko Rytų Romos imperijai (Bizantijai).

636 užkariautas arabų ir prijungtas prie Kalifato. 1109–1289 kryžininkų Tripolio grafystės sostinė. 1289 užgrobtas ir nuniokotas Egipto mameliukų. 1516–1918 valdomas Osmanų imperijos. 1920–43 priklausė Prancūzijos Libano mandatui. Nuo 1943 Libano miestas.