Tripolitãnija, istorinė sritis Šiaurės Vakarų Libijoje, prie Viduržemio jūros.
Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pirmoje pusėje Viduržemio jūros pakrantėse finikiečiai įkūrė 3 kolonijas: Sabratą, Leptis Magną ir Tripolį. 6 a. pr. Kr. pabaigoje šios kolonijos su savo valdomis sudarė Tripolitanijos sritį. 5 a. viduryje–3 a. pabaigoje ją valdė Kartagina, nuo 3 a. pabaigos – Numidija.
2 a. pabaigoje–1 a. pr. Kr. Tripolitanijoje įsigalėjo Roma. 435 kraštą užkariavo vandalai, 530 – Bizantija, 642–643 – arabai ir prijungė prie Kalifato (paplito arabų kalba ir islamas).
1510 Tripolitaniją užkariavo Ispanija, 1551 – Osmanų imperija. 19 a. 5–6 dešimtmetyje čia vyko libių sukilimai prieš turkus. Po 1911–12 Italijos–Turkijos karo Tripolitanija tapo Italijos kolonijine valda. 1927–34 atskira Italijos kolonija. 1939 Italijos kolonijinė valdžia Tripolitaniją, Kirenaiką ir Fecaną sujungė į vieną teritoriją ir pavadino Libija. Per II pasaulinį karą 1943 Tripolitaniją užėmė Didžiosios Britanijos kariuomenė. 1951 12–1963 05 nepriklausomos Libijos provincija.