triteizmas

tritezmas (gr. treis – trys + theos – dievas), krikščionių teologijoje doktrinai priešinga pažiūra, neigianti Švenčiausiosios Trejybės dieviškųjų asmenų prigimties vienovę ir skelbianti mokymą apie tris dievybes. Kilo ankstyvojoje krikščionybėje klaidingai sutapatinus prigimties, arba esmės (gr. usia, lot. substantia), ir asmens (gr. hypostazis, lot. suppositum, subsistentia) sąvokas. ~260 Bažnyčios buvo atmestas. 6 a. triteizmo idėją skleidė monofizitai, vėliau įvairių antitrinitarizmo atšakų atstovai, viduriniais amžiais triteizmas buvo grindžiamas nominalizmu.