triùšiai, kiškiažvėrių (Lagomorpha) būrio, kiškinių (Leporidae) šeimos žinduoliai. 8 (ar 9) gentys, 25 (ar 26) rūšys. Paplitę Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Pietryčių Azijoje ir Pietų Europos vakaruose, įvairiose buveinėse, iki 4250 m aukščio. Suaugę panašūs į kiškius, bet jaunikliai labai skiriasi. Triušių kūno ilgis 23–50 cm, masė 0,3–2,7 kilogramų. Ausys iki 10 cm ilgio. Priekinės kojos penkiapirštės, užpakalinės – keturpirštės, su stipriais nagais, ilgesnės už priekines. Pėdų apačia apaugusi tankiais plaukais. Akys didelės. Dantys 28. Kandžiai dideli, nuolat auga. Uodega trumpa, plaukuota. Kailis minkštas, pilkas, rusvas, 2 rūšys dryžuotos. Papilvėje ir pasmakrėje yra kvapiosios liaukos. Dauguma triušių aktyvesni tamsiuoju paros metu. Slepiasi, jauniklius veda urvuose, kuriuos išsikasa patys ar užima kitų gyvūnų. Bendrauja uosle, rega. Greiti. Persekiojami sprunka zigzagais. Žolėdžiai. Maistas per virškinamąjį traktą praeina 2 kartus. Akloji žarna didesnė už skrandį. Nėštumas apie 30 d., per metus veda keletą vadų, po 2–6 plikus aklus (praregi 4–10 d.) jauniklius; žindo tik 1 kartą per parą. Dauguma subręsta 3 mėnesių.
laukinis triušis
Mažiausias nykštukinis triušis (Brachylagus idahoensis; 23–29 cm, 300–500 g) gyvena Šiaurės Amerikoje. Pelkinis triušis (Sylvilagus palustris) paplitęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, gerai plaukia. Pilkas su rudais dryžiais sumatrinis triušis (Nesolagus netscheri) paplitęs Sumatroje, Indonezijoje. Geriausiai ištirtas laukinis triušis (Oryctolagus cuniculus) gyvena kolonijomis Šiaurės Afrikoje, Pietvakarių Europoje. Per metus veda vidutiniškai 5 kartus po 5–6 jauniklius, kurie po 3–6 mėn. pradeda veistis. 1859 metais 24 triušiai buvo introdukuoti Australijoje ir mažiau nei per 100 m. jų ten prisiveisė daugiau kaip 600 milijonų. Triušius persekioja lūšys, kojotai, lapės, barsukai, kiti kiauniniai, plėšrieji paukščiai, gyvatės.
Naminis triušis
Naminis triušis kilęs iš laukinio triušio, buvo prijaukintas prieš 2000 m. Šiaurės Afrikoje arba Pietų Europoje.
naminis triušis
Žinoma apie 70 triušių veislių. Skiriamos kailinių, pūkinių, mėsinių ir dekoratyvinių triušių veislės. Kailinių triušių plaukai būna normalaus ilgio (1,5–4 cm) ir trumpi (1,5–2 cm), pūkinių – labai ilgi (7–20 cm) ir labai ploni. Iš vieno suaugusio pūkinio triušio per metus gaunama 350–500 g pūkų. Visi triušiai tinka ir mėsai. Pagal dydį triušiai skirstomi į stambius (daugiau kaip 5 kg), vidutinius (3,5–5 kg) ir smulkius (mažiau kaip 3,5 kg). Patelės lytiškai subręsta 4–5 mėn., nėštumas trunka 29–32 dienas. Per metus gali daugintis 3–6 kartus, vienoje vadoje būna 6–8 ir daugiau triušiukų, kurių masė 50–60 gramų. Žindo 30 d. (veisliniai 45 d.), kol triušiukas užauga iki 800–900 gramų. Plaukai intensyviai auga nuo 1 savaitės, 12–14 d. jaunikliai praregi. Iki 3–4 savaičių minta motinos pienu, vėliau – žole, pašariniais šakniavaisiais, smulkiu šienu, koncentruotaisiais pašarais, mineraliniais priedais (druska, kreida), greitai auga. Gyvena iki 10 m. (veislei tinka iki 3 m.). Mėsai ir kailiui tinka nuo 70–110 d., kai sveria 2,8–4 kg, iki 2–3 metų.
Suaugęs triušis turi 28 dantis, ką tik atvestas – 16 pieninių dantų. Žarnynas 10 kartų ilgesnis už kūno ilgį. Pieno liaukos su 4–5 speneliais. Normali kūno temperatūra 39,5 °C. Klausos, regos, uoslės ir skonio organai gerai išsivystę. Aktyvūs naktį.
Dažnesnės ligos: kokcidiozė, pastereliozė, gastroenteritas, išputimas, plaučių uždegimas, miksomatozė, virusinė hemoraginė liga.
2005
661
-triušis