trobélninkai, grytélninkai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lietuvos, Prūsijos feodalizmo ir kapitalizmo laikų vargingieji valstiečiai.
Trobelninkai turėjo skirtinės žemės sodybinį sklypą arba tik trobelę (daugiausia Mažosios Lietuvos trobelninkai) kito valstiečio skirtinėje arba dvaro žemėje. Turintys tik trobelę dar vadinti kampininkais. Savininkui arba dvaro valdytojui trobelninkai turėjo atidirbti nustatytą dienų skaičių. Vertėsi padieniu darbu, amatais. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje trobelninkų padaugėjo 18 a., kai yrant feodalizmui spartėjo valstiečių socialinis susiskaidymas.
Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę prijungus prie Rusijos (1795), tik trobelę turinčiuosius imta vadinti babiliais, arba bobeliais (sudarė nuskurdusių kaimo žmonių tarpsluoksnį), o trobelninkais 18–19 a. buvo vadinami daržininkai.
Mažojoje Lietuvoje gausus trobelninkų sluoksnis susidarė po 18 a. pirmos pusės vokiečių didžiosios kolonizacijos: Prūsijos valdžios nuvarytieji nuo dalies arba visos žemės lietuvininkai valstiečiai tapo trobelninkais (vadinti kozetais, kutnikais, ketneriais, daržininkais). 18 a. trobelninkai, be prievolių ūkio savininkams, Prūsijos valstybei dar mokėjo nustatytą pagalvės mokestį (imamas iš 12–60 m. žmonių). Pasibaigus darbo sutarties su ūkininku terminui, galėjo keltis pas kitą. Tarp trobelninkų, kaip ir tarp kampininkų, kumečių, buvo laisvųjų žmonių.
-babiliai; -bobeliai; -kozetai; -kutnikai; -ketneriai; -daržininkai
415
2073