trochoidė: a – epitrochoidė (trumpoji), b – hipotrochoidė (ilgoji)
trochòidė (gr. trochoeidēs – rato pavidalo), plokščia kreivė, kurią brėžia taškas A, judantis kartu su apskritimu, be slydimo riedančiu kitu apskritimu, nutolusiu per atstumą h nuo riedančiojo apskritimo centro. Jei apskritimas rieda kito apskrimo išorine puse, trochoidė vadinama epitrochoide, jei vidine – hipotrochoide. Kai h < r (r – riedančiojo apskritimo spindulys), trochoidė vadinama trumpąja, kai h > r – ilgąja. Kai h = r, trochoidė virsta epicikloide arba hipocikloide. Trochoidė taikoma mechanizmų kinematikoje (pvz., kai kurių krumpliaračių krumplių profilis yra trochoidės formos).
2608