Trojà (gr. Troia), Iliònas, senovės miestas ties dabartinio Hisarlıko kaimu Turkijoje, netoli Dardanelų ir Egėjo jūros.
Trojos griuvėsiai
Pasaulio paveldo vertybė (1998). 3200–2600 pr. Kr. apie 0,5 ha ploto miestas buvo apjuostas gynybine siena, užstatytas primityviais moliniais pastatais. 2600–2300 pr. Kr. Troja klestėjo, buvo Troados prekybos ir politinis centras. Mieste buvo valdovo rezidencija, jį supo apie 3 m storio gynybinė siena. 1900–1300 pr. Kr. užimtas hetitų. 27 ha ploto miestą (apie 10 000 gyventojų) apie 1250 sunaikino žemės drebėjimas. 1300–1200 per Trojos karą buvo užimtas ir nusiaubtas achajų kariuomenės, prarado ūkinę ir politinę reikšmę. 1200–900 valdant frigų gentims perstatytos apie 2 ha ploto miesto sienos. 900–85 pr. Kr. Troją valdė graikai, sugriautos Trojos vietoje pastatė Ilioną. Apie 700 pr. Kr. minima mieste esanti Atėnės šventykla, čia atnašavo Kserksas I, Aleksandras Makedonietis. 85 pr. Kr.–400 po Kr. priklausė Romos, 400–1300 – Bizantijos imperijai, tapo vyskupijos centru, apie 500 nukentėjo nuo žemės drebėjimo, apleistas po turkų osmanų 1306 antpuolio.
Archeologiniai tyrinėjimai
Trojos sienos; Troja VII siejama su Trojos karo laikais
Troja atrasta 1865. 1871–90 ją kasinėjusios H. Schliemanno ir W. Dörpfeldo vadovaujamos ekspedicijos nustatė 9 kultūrinius sluoksnius, susiejo miestą su Homero Iliadoje ir Odisėjoje minima Troja. 1893–94 ir 1932–38 tyrinėjo Vokietijos archeologų ekspedicijos, nuo 1998 – Cincinnati ir Tübingeno universitetų ekspedicija (vadovas M. Korfmannas, po 2006 – E. Pernicka). Rasta daug lobių (žymiausias – trečio tūkstantmečio prieš Kristų vadinamasis Priamo lobis) su aukso ir sidabro papuošalais, žalvario ir akmens ginklais, aukso ir vario indais, monetų, spaudų su hetitų rašmenimis, kitų radinių. Radiniai saugomi Vokietijos, Rusijos muziejuose.