troleibusas
troleibùsas (angl. trolleybus < trolley – kontaktinis laidas + bus – autobusas), nebėginė elektrinė daugiavietė keleivinė transporto priemonė, kuriai elektros energija tiekiama dviem kontaktiniais laidais. Kėbulas karkasinis su 2 arba 3 durimis. Važiuoklė panaši į daugiaviečių autobusų ir sunkvežimių, dviašė, kartais daugiaašė. Turi transmisiją, pneumatinius būgninius stabdžius, elektrinį ir rankinį stabdį. Jame telpa 50–70 keleivių. Troleibuso pagrindiniai elektros įrenginiai: nuolatinės srovės traukos elektrinis variklis (gali turėti ir kelis traukos variklius), pagalbiniai kompresorių, ventiliatorių, generatorių elektriniai varikliai, apšvietimo ir signalizacijos prietaisai. Troleibuso didžiausias greitis 50–70 km/h.
Modernių troleibusų žemos grindys ir plokščios durys leidžia nuo šaligatvio įvažiuoti keleiviams su vaikų ir neįgaliųjų vežimėliais. troleibusai neteršia aplinkos, neskleidžia triukšmo, paprasta eksploatuoti, bet yra nemanevringi, jiems reikia lygesnės kelio dangos. Populiaresni darosi hibridiniai troleibusai, kurie atskirti nuo kontaktinio tinklo gali nuvažiuoti nemažus atstumus, nes turi atsargines akumuliatorių baterijas arba sumontuotą prie elektrinio dar ir dyzelinį variklį. 2005 Kinijoje buvo bandomi troleibusai be kontaktinio tinklo, jų akumuliatorių baterijos buvo pakraunamos stotelėse.
Pirmąjį keleivinį troleibusą 1901 sukonstravo vokiečių inžinierius Maxas Schiemannas. Jis nutiesė pirmąją troleibusų liniją Bielethalio miestelyje (netoli Dresdeno), t. p. sugalvojo kontaktinį tinklą iš dviejų lygiagrečių elektros laidų. Prie troleibuso pritvirtino du plieninius, spyruoklių keliamus į viršų ir šliejamus prie laidų strypus. Šis elektros tiekimo būdas yra visuotinai pripažintas. Lietuvoje troleibusai nuo 1956 važinėja Vilniuje, nuo 1965 – Kaune.