trombocitai

tromboctai (trombas + gr. kytos – ląstelė), žmogaus ir stuburinių gyvūnų kraujo plokštelės, forminiai elementai, svarbūs kraujavimo stabdymui (hemostazei) ir jo kontrolei.

Ovalių plokštelių formos, bespalviai, bebranduoliai, 2–4 µm dydžio. Aktyvinti apvalėja ir išleidžia ataugėles. Formuojasi kaip kaulų čiulpų megakariocitų citoplazmos atplaišos. Gyvena iki 10 dienų. Padengti plazmine membrana su ryškiu glikoproteinų sluoksniu (glikokaliksu) išorėje ir atvirų kanalėlių sistema. Trombocitai turi dvi dalis: hialomerą (šviesią periferinę dalį, kurioje yra žiediškas citoskeletas iš mikrovamzdelių ir mikrofilamentų) ir granulomerą (centrinę dalį su mitochondrijomis, uždara endoplazminio tinklo kanalėlių sistema, ribosomomis ir granulėmis). Paviršiuje ir granulėse (α, ð, λ ir kita) yra krešėjimo faktorių ir kitų hemostazei svarbių medžiagų. Pažeistoje kraujagyslės vietoje jie telkiasi ir atpalaiduoja granulių turinį, dalyvauja krešuliui susidarant, jam susitraukiant, ištirpstant ir atsikuriant kraujagyslės sienos vientisumui.

trombocitai (vaizdas pro mikroskopą)

Sveiko žmogaus kraujuje yra 200–500 × 10⁹/l trombocitų, jų kiekio padidėjimas vadinamas trombocitoze, sumažėjimas – trombocitopenija. Trombocitozė laikinai atsiranda dėl blužnies pašalinimo, ūminio nukraujavimo, staigaus eritrocitų irimo, sergant kai kuriomis infekcinėmis, onkologinėmis ligomis. Trombocitopenija kyla dėl trombocitų gamybos sutrikimo (vartojant kai kuriuos vaistus, chemines. medžiagas, sergant spinduline liga, kaulų čiulpų navikais, rečiau – kaulų tuberkulioze), padidėjusio jų irimo (sergant virusine infekcija, autoimunine liga, vartojant kai kuriuos, pvz., antimaliarinius, vaistus).

2064

-kraujo plokštelės