tromboflebitas
tromboflebtas (trombophlebitis), venų sienelių uždegimas, kylantis dėl susidariusio trombo. Paviršinių (poodžio) venų uždegimas vadinamas paviršiniu tromboflebitu. Jis dažniausiai susijęs su venų mazginiu išsiplėtimu (varikoze) ir kyla dėl nedidelio pažeidimo.
Ligoniams, kurių paviršinės venos nepažeistos, tromboflebitas kyla dėl mechaninės, cheminės traumos, intraveninių intervencijų (pvz., kateterizacijos, venos sienelę dirginančių vaistų, intraveninės infuzijos, chemoterapijos), jonizuojančiosios radiacijos, infekcijos. Tromboflebitą skatinantys veiksniai yra karštis, trauma, vabzdžių įgėlimai, netinkamas bintavimas, varginančios kelionės, ilgas gulėjimas, nėštumas. Paviršinių venų tromboflebitas dažniausia lokalus, būna blauzdos ar šlaunies srityje. Jeigu trombozė neplinta į giliąsias ir perveriančias venas, paviršinių venų trombas stipriai prikimba prie venos sienelės. Prasideda odos ir poodžio uždegiminė reakcija, kuri reiškiasi paraudimu, patinimu, skausmu ir funkcijos sutrikimu. Išnykus uždegimui pažeistos venos vietoje susidaro ruda odos pigmentacija, sukietėjimas. Kartais trombuotos venos spindis ilgainiui atsidaro, bet vožtuvų funkcija neatsikuria.
tromboflebitas
Migruojantis tromboflebitas – epizodiškai (kas kelias dienas ar mėnesius) kylantis paviršinių venų uždegimas, atsirandantis toje pačioje ar kitoje vietoje. Jis dažniausia susijęs su vidaus organų onkologinėmis, sisteminėmis jungiamojo audinio, kraujo ligomis. Paviršinių venų tromboflebitas yra giliųjų venų trombozės rizikos vienas veiksnių (rizika 5–44 %). Giliųjų venų uždegimas (trombozė) kyla padidėjus kraujo krešumui ir klampumui, trūkus pakinklio duobės cistai ar patekus infekcijai. Giliųjų venų tromboflebitas reiškiasi pažeistos galūnės patinimu, pamėlimu, skausmu; jo komplikacija – plaučių arterijos embolija. Sepsinis tromboflebitas (paviršinių ir giliųjų venų) dažniausiai kyla infekcijai patekus į veną per nesterilią adatą. Ultragarsiniu tyrimu nustatoma trombo vieta paviršinėje venoje, įvertinama perforuotųjų venų būklė, nustatomas giliųjų venų pralaidumas, įvertinama trombembolijos rizika.
Gydoma skausmą malšinančiais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, fiziniu aktyvumu (vengiama ilgesnio stovėjimo ar sėdėjimo), kompresiniu bintavimu, vietinio ar sisteminio poveikio antikoaguliantais (jei yra giliųjų venų trombozės pavojus), antibiotikais (sepsinis tromboflebitas), operacija (šalinamos varikozinės venos).