tròpas (gr. tropos – posūkis), viduramžių bažnytinės muzikos žanras; išplėtota kanoninė liturginė giesmė. Daugiausia buvo kuriamas 9–12 a., vartotas iki 16 a. vidurio. Tridento susirinkimas (1545–63) giesmes su tropais uždraudė.
Tropai dažnai buvo kuriami didžiųjų krikščioniškųjų švenčių giesmėms, siekiant išryškinti su Kristumi, Švč. Mergele Marija ar šventaisiais susijusius dalykus, kurie kanoninėje giesmėje tik numanomi. Giesmės su tropais įgydavo išplėtotą pavidalą ir šventišką charakterį. Skiriami tropų pagrindiniai tipai: melodinis intarpas (melizmos įterptos giesmės ar jos svarbesnių frazių pabaigoje; meloforminis tropas), teksto intarpas (dažniausiai aleliujų, gradualų, ofertorijų, responsorijų nauji tekstai, prirašyti melizmoms; melogeninis tropas; manoma, padėjo atsirasti sekvencijai), melodijos ir teksto intarpai (daugiausia Mišių kintamosioms ir nekintamosioms giesmėms; logogeninis tropas; turėjo įtakos liturginei dramai atsirasti ir susiklostyti).
Lietuvoje originalių tropų nebuvo sukurta, bet giesmės su tropais buvo giedamos. Daugiausia žinomi ir populiariausi tropai, susiję su Mišių nekintamosiomis giesmėmis (pvz., Kyrie fons bonitatis, Gloria Spiritus et alma). Kai kurios jų yra M. Mažvydo giesmyne, pvz., Kyrie versmė gėrybės / Kyrie fons bonitatis. Išlikę rankraščiai rodo, kad tropuotos giesmės Lietuvoje buvo giedamos ir po Tridento susirinkimo. 1623 surašytame ir iki 18 a. vidurio vartotame giesmyne Liber continens… (saugomas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rankraštyne) užrašytos 4 Kyrie ir 3 Sanctus giesmės su tropais.
2752