tròpinės júostos, atógrąžų júostos, Šiaurės ir Pietų pusrutulių geografinės juostos, esančios ties atogrąžomis tarp subtropinių ir subekvatorinių geografinių juostų. Užima apie 35 % Žemės paviršiaus. Pietų pusrutulio tropinė juosta yra ištisinė, Šiaurės pusrutulio nutrūksta ties Indostano ir Indokinijos pusiasaliais.
Tropinės juostos sutampa su aukšto slėgio sritimis, kuriose formuojasi karštos tropinio oro masės. Būdinga anticikloninė cirkuliacija, giedri arba mažai debesuoti orai, žemynų vidurinėse dalyse mažas santykinis oro drėgnis. Anticiklonų rytinėse dalyse būdinga aridinis dykumų ir pusdykumių klimato tipai, vakarinėse dalyse – drėgnųjų atogrąžų miškų klimato tipas. Vidutinė temperatūra vasarą 27–30 °C, žiemą 18–20 °C. Žemyninėse tropinių juostų dalyse spinduliuotės balansas 2500–3000 MJ/m2 per metus, oras labai sausas, kritulių kartais nebūna visus metus, dažnos smėlio ir dulkių audros. Plyti dykumos (Afrikoje – Sacharos, Namibo, Kalahario, Australijoje – Didžioji Smėlio, Gibsono ir kitos) ir pusdykumės. Iš dirvožemių vyrauja kalciažemiai, smėlžemiai, gipsažemiai, druskožemiai, sūrožemiai, plytžemiai, geltonžemiai, rūgštžemiai, geležaliuminžemiai.
Klimato juostų žemėlapis (pagal Borisą Alisovą)
Vandenynuose spinduliuotės balansas didžiausias – 4000–5100 MJ/m2 per metus. Vandens temperatūra aukšta (iki 25–29 °C), vasarą ir rudens pradžioje susidaro palankios sąlygos tropinių audrų ir ciklonų (uraganų, taifūnų) formavimuisi. Dėl intensyvaus garavimo ir mažo kritulių kiekio būdingas didelis paviršinio vandens druskingumas (iki 36–37 ‰). Dėl vyraujančių šiaurės rytų ir pietryčių pasatų ties žemynų rytiniais krantais telkiasi šiltas vanduo, susidaro šiltosios srovės, iškrinta daugiau kritulių, sausumoje veši drėgnieji atogrąžų miškai. Prie vakarinių krantų teka šaltosios srovės, gausu biogeninių medžiagų, būdingas aridinis klimatas (kritulių kartais nebūna ištisus metus), tačiau oras drėgnas, dažni rūkai (garua, garua). Pakrantėms būdingos dykumos ir pusdykumės, auga žolės ir krūmokšniai.
1163