Troškūnų‑Dabužių miškai

Trošknų‑Dabùžių miška yra Anykščių rj. savivaldybės teritorijoje, 1 km į pietus nuo Troškūnų. Plotas 6970 ha, mišku apaugę 5990 hektarų. 60 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioniniam padaliniui, kiti miškai – privatūs. Susideda iš 13 miškų; didesnieji: Troškūnų, Janušavos, Dabužių, Dievulio Raisto. Masyvo šiaurrytinį kampą kerta Panevėžio–Švenčionėlių geležinkelis. Rytinėje dalyje yra Juostino ir Mažvilkos ežeriukai, Paraisčių durpynas ir Dievaraisčio pelkė, iš kurios į vakarus išteka Nevėžis, į pietryčius iš Paraisčio durpyno išteka Šventosios intakas Susiena. Šiaurinio masyvo dalyje teka Užlupis ir keletas smulkių sureguliuotų Juostos intakėlių. Reljefas – šiek tiek banguota pelkėta lyguma. Miško augavietės vidutinio derlingumo ir derlingos, bet kartais įmirkstančios pelkinės. 96 % miškų ūkiniai IV grupės, 4 % apsauginiai III grupės. Kultūrinės kilmės medynų 21 %. Eglynų yra 41 %, pušynų 16 %, beržynų 23 %, drebulynų 11 %, juodalksnynų 6 %, baltalksnynų, ąžuolynų ir kitų rūšių po 1 %. Jaunuolynai sudaro 30 %, pusamžiai medynai 39 %, bręstantys 12 %, brandūs 19 %. Medynų vidutinis amžius 54 m., bonitetas I,9, skalsumas 0,72, tūris 210 m³/ha, prieaugis 6,4 m³/ha. Išskirtos 28 miško buveinės. Per II pasaulinį karą miškuose veikė sovietų partizanai ir diversantai (Gražinos partizanų junginys ir kiti).

1944 08 Troškūnų‑Dabužių miškuose veikė Vytauto, nuo 1947 Algimanto apygardų Šarūno rinktinės (vadas A. Slučka, slapyvardis Šarūnas) Lietuvos partizanai. 1949 Valstybės saugumo ministerijos (SSRS) daliniai sunaikino partizanų štabus, žuvo daug kovotojų. Likę gyvi Šarūno ir Kunigaikščio Margio rinktinių partizanai priskirti Vytauto apygardos Tumo‑Vaižganto rinktinei. Nedideli būriai ir pavieniai kovotojai šiuose miškuose išsilaikė iki 1952–53.

2355

228

-Dabužių miškas