truvèrai (pranc. trouvères), 12–13 a. Šiaurės Prancūzijos (daugiausia Pikardijos) poetai. Daugiausia tai buvo žinomi feodalai arba jiems tarnavę žonglieriai. Truverų lyrikoje ryški trubadūrų įtaka, vyrauja tie patys žanrai (manoma, kad sirventą ir pastorelę trubadūrai perėmė iš truverų), bet skiriasi paprastesne metrika ir ritmu, dažnai taikomas rimas. Šiaurės Prancūzijoje kurtuazinė lyrika klestėjo trumpiau nei Provanse. Pirmi žinomi truverai – Huonas d’Oisy (m. 1189) ir riterinių romanų autorius Chrétienas de Troyes (12 a.), sukūręs dvi seniausias kurtuazines meilės dainas (jį ir trubadūrą Richardą Barbeziu globojo Šampanės grafienė Marie). Originaliausio truvero Conono de Béthune’o (1150–1219) dainose apie kryžiaus žygius ryšku kovingų ir švelnių lyrinių intonacijų dermė. Kiti truverai: Jeanas Bodelis (12 a. antra pusė), Gautier de Coincy (1177–1236), Gace’as Brûlé (1160–1213), Navaros karalius Teobaldas IV Šampanietis (1201–53), Ričardo I Liūtaširdžio favoritas Blondelis de Nesle’is (12 a.), anglų normanų poetė Marija Prancūzė. Žonglieriaus Colino Muset (12 a. pabaiga – 13 a. pradžia) lyrikoje ryšku kurtuazinės ir liaudies lyrikos samplaika.
L: Encyclopédie de la Pléiade vol. 3 Histoire des littératures Paris 1978.
510