Trylikamẽtis kãras (1454–66), Lenkijos karas su Vokiečių ordinu (VO) dėl Rytų Pamario ir Prūsijos.
Karui kilti sąlygas sudarė 1454 02 sukilimas prieš VO; jį parengė ordinui priešiška Prūsijos sąjunga (įkurta 1440). Sukilėliai užėmė Gdanską (Dancigą), Torunę, Elbingą, Karaliaučių, 1454 02 18 sąjungos vadovai kreipėsi į Kazimierą Jogailaitį prašydami Prūsiją autonomijos sąlygomis prijungti prie Lenkijos karalystės.
1454 02 22 Lenkija paskelbė VO karą, 03 06 – prisijungianti VO žemes. 1454 09 Lenkijos kariuomenė pralaimėjo prie Chojnicių, po permainingų kovų laikotarpio 1462 nugalėjo prie Świecino, 1463 – prie Aismarių, 1465–66 laimėjo dar kelerias kautynes.
1466 Torunės taikos sutartimi Lenkija gavo VO vakarines valdas: Rytų Pamarį (su Gdansku), Kulmo ir Michałówo (su Torune) žemes, Marienburgo-Elbingo sritį ir Varmės vyskupiją (ši teritorija sudarė Karališkąją Prūsiją). VO tapo Lenkijos vasalu.
Per Trylikametį karą Žemaitijos seniūno Jono Kęsgailos vadovaujami žemaičiai blokavo susisiekimą tarp Prūsijos ir Livonijos, 1455 buvo užėmę kryžiuočių valdomą Klaipėdą. Lenkijos Ponų taryba savo veiksmų su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste iš pradžių nederino, tik įsitikinusi, kad visų ordino žemių prisijungti nepajėgs, 1463 pabaigoje paprašė jos pagalbos. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė į karą nestojo; manoma, tuo prarado progą atgauti VO užgrobtas vakarines lietuvių ir prūsų žemes.
2271