Trys Karaliai

tradicinė teatralizuota Trijų Karalių eisena Vilniuje (2018)

Trỹs Karãliai, Viẽšpaties Apsireiškmas, Epifãnija, Krikščionių Bažnyčios šventė (sausio 6; Lietuvoje keliama į sekmadienį tarp sausio 2 ir 8). Iškilmė, kurios liturgijoje garbinamas trigubas Viešpaties Jėzaus Kristaus Apsireiškimas – Betliejuje jį pagarbino išminčiai Kasparas, Merkelis, Baltazaras, Jordano upėje pakrikštijo Jonas Krikštytojas, Kanoje per vestuves Jėzus paversdamas vandenį vynu apreiškė savo garbę; pabrėžiama Jėzaus dievystė ir žmogystė bei Jo kaip Mesijo šlovė. Po skaitinių iš Senojo Testamento (Izaijo knygos ir Ps 71 ištraukos) ir Naujojo Testamento (Ef 3, 2–3; Mt 2, 1–12) šventinama auksas, smilkalai ir kreida. Paplitęs paprotys (ir Lietuvoje) ant bažnyčios ir namų durų pašventinta kreida užrašyti prasidėjusių metų skaičių ir pirmąsias trijų karalių vardų raides su kryželiais tarp jų; užrašas ženklina krikščionių namus prašant jiems Dievo malonės. Rytų Bažnyčioje Trijų Karalių šventė visuotinai švenčiama nuo 3 amžiaus, Vakarų – nuo 4 amžiaus pabaigos.

2405

Trijų Karalių iškilmė Lietuvoje

Lietuvoje Trijų Karalių iškilme baigiamas kalėdinis laikotarpis arba tarpušventė. Nuo seno švenčiama kaip žiemos švenčių pabaigtuvės, siejama su žiemos saulėgrįža, vadinamojo Saulės stovėjimo pabaiga, pastebimu dienos ilgėjimu. Tą dieną persirengusieji gandrais, arkliais, meškomis, kartais žydais, kriviais, vaidilomis, senovės kariais lankydavo sodybas, giedodavo, šeimininkams linkėdavo derlingų metų, sveikatos, prašydavo dovanų, būdavo vaišinami. Vakarų Lietuvoje po Pirmojo pasaulinio karo Trimis Karaliais persirengę (su ilgais žvaigždėmis nusagstytais apsiaustais, karalių vainikais ant galvų, barzdoti) raiti vyrai lankydavo sodybas, giedodavo, pasakodavo evangelijų ištraukas. Nuo Trijų Karalių dažniausia buvo samdomos mergos, pusmergės. Kai kur rengiamos teatralizuotos Trijų Karalių eisenos.

tradicinė teatralizuota Trijų Karalių eisena Vilniuje (2018)