tsòngų kalbà priklauso Benuės ir Kongo kalbų šeimos bantoidų kalbų šakos bantų kalbų grupei. Dar vadinama šangaanų arba hitsongų kalba. Daugiausia vartojama Pietų Afrikos Respublikos rytinėje dalyje (viena iš 11 oficialiųjų kalbų), Mozambiko pietinėje dalyje, Zimbabvės pietrytinėje dalyje, Svazilande. Iš viso apie 4 mln. kalbančiųjų (21 a. pradžioje). Skiriama apie 10 tarmių. Artima tsva, rongų kalboms (jos kartais laikomos tsongų kalbos tarmėmis). Tsongų kalba agliutinacinė, toninė. Turi 7 balsius, daug priebalsių. Būdinga savitos daiktavardžio semantinės ir gramatinės klasės (žmonių, augalų, daugiskaitos ir kitos; iš viso 14), kurių formalus rodiklis – vienskiemenis priešdėlis. Dažniausia žodžių tvarka sakinyje – SVO (veiksnys–tarinys–papildinys). Turi skolinių iš portugalų, anglų, afrikanų kalbų. Raštas lotyniškosios abėcėlės pagrindu vartojamas nuo 20 a. pradžios. Biblija išversta 1907. Parengta tsongų kalbos žodynų, gramatikų, transliuojamos radijo laidos, mokomasi Pietų Afrikos Respublikos mokyklose.
85