tsvãnų kalbà, čuãna, setsvãna, priklauso Benuės ir Kongo kalbų šeimos bantoidų šakos bantų kalbų grupei. Artima šiaurės sotų kalbai, pietų sotų kalbai. Daugiausia vartojama Pietų Afrikos Respublikos šiaurinėje dalyje, Botsvanoje (valstybinė kalba kartu su anglų kalba), t. p. Zimbabvėje, Namibijoje. Iš viso apie 5 mln. kalbančiųjų (21 a. pradžioje). Skiriama 7 pagrindinės tarmės, bendrinė kalba susiformavo tlahapingų (tlapių) tarmės pagrindu. Tsvanų kalba toninė – skiriama aukštasis ir lygusis tonai, žymintys leksines ir gramatines reikšmes. Turi 9 balsines fonemas. Priebalsiams būdinga morfonologiniai palatalizacijos, nazalizacijos, alveolizacijos procesai. Čepsimasis priebalsis (kliksas) q (dažniausia nazalizuotas nq arba aspiruotas qh), gautas iš khoisanų kalbų, dažniausiai vartojamas jaustukuose. Būdingos savitos daiktavardžio semantinės ir gramatinės klasės (žmonių, medžių, daugiskaitos ir kitos; iš viso 19), kurių formalus rodiklis – priešdėlis. Dažniausia žodžių tvarka sakinyje – SVO (veiksnys–tarinys–papildinys). Turi agliutinacinėms kalboms būdingų bruožų. Raštas lotyniškosios abėcėlės pagrindu vartojamas nuo 19 a. vidurio. Pirmoji knyga (katekizmas) išleista 1827. Biblija išversta 1857.
85