tuberkuliòzė (tuberculosis; lot. tuberculum – gumburėlis), lėtinė infekcinė granuliominė liga. Serga žmogus (žmogaus tuberkuliozė) ir gyvūnai (gyvūnų tuberkuliozė). Ją sukelia mikobakterijos – dažniausiai Mycobacterium tuberculosis, plintanti tik tarp žmonių, rečiau – Mycobacterium bovis, Mycobacterium microti, Mycobacterium africanum. Tuberkuliozės sukėlėją 1882 atrado R. Kochas.
mikobakterijos Mycobacterium tuberculosis sukelia tuberkuliozę (3 D)
Ligai būdinga granuliomų susidarymas įvairiuose audiniuose: dažniausiai pažeidžiami plaučiai (80–85 %), rečiau – kaulai, inkstai, smegenų dangalai, oda, akys, limfmazgiai. sergamumas plaučių tuberkulioze labai didelis (užsikrėtę daugiau kaip 1/3 gyventojų). Iki 1920 tuberkuliozė buvo gydoma rentgeno spinduliais, nes nebuvo suprantamas jonizuojančiosios spinduliuotės pavojus. Tuberkuliozės sukėlėjo atradimo šimtmečio proga Tarptautinė kovos su tuberkulioze ir plaučių ligomis sąjunga pasiūlė kovo 24-ąją minėti Pasaulinę tuberkuliozės dieną. Nuo 1996 šią iniciatyvą remia ir Pasaulio sveikatos organizacija. 2020 pasaulyje 10 mln. gyventojų sirgo tuberkulioze, iš kurių 5,6 mln. vyrų, 3,3 mln. moterų ir 1,1 mln. vaikų. Pagal geografinį pasiskirstymą, daugiausiai tuberkuliozės atvejų buvo Azijos pietryčiuose (43 %) ir Afrikoje (25 %). Europoje tuberkuliozės atvejų buvo 2,3 %.
Lietuvoje 2020 registruoti 726 ligos atvejai (sergamumo rodiklis yra 30,5 atvejai/100 tūkst. gyventojų). Didžiausias sergamumas buvo registruotas 2013 (sergamumo rodiklis 35,06 atvejai/ 100 tūkst. gyventojų), mažiausias – 2020 (sergamumo rodiklis 26 atvejai/ 100 tūkst. gyventojų). Manoma, 2020 statistiką pakoregavo COVID-19 pandemija.
tuberkuliozės gydymas rentgeno spinduliais (1910)
-džiova