tùfas (it. tufo < lot. tofus), įvairios sudėties vulkaninės arba nuosėdinės chemogeninės kilmės poringų uolienų grupė. Būdingas nedidelis tankis (710–2660 kg/m3), nevienalytė sandara. Tufą sudaro įvairaus dydžio kampuotos ir apvalios dalelės. Skiriamos kelios tufo atmainos. Iš piroklastinės medžiagos susidaro vulkaninis tufas. Klintinis tufas (dar vadinamas karbonatiniu tufu arba gėlavandene klintimi) nusėda gėlavandeniuose baseinuose ir požeminio vandens ištakų vietose sutrikus kalcio hidrokarbonato ir anglies dioksido pusiausvyrai; prie karštųjų versmių susidaro travertinas. Su veikiančiais arba užgesusiais ugnikalniais susijusių karštųjų versmių (geizerių) išeigų vietose susidaro geizeritas (silicitinis tufas). Tufas naudojamas apdailai, cementui gaminti, klintinis – dirvoms kalkinti.
tufas
Lietuvoje tufo randama prie versmių, ežerų pakrantėse, Nemuno (ties Nemunaičiu), Šventosios (Kavarske) upių slėniuose, pažliugusiose pievose.
tufo bokštai (Mono ežero tufo valstybinis gamtos draustinis, Rytų Kalifornija, Jungtinės Amerikos valstijos)