tuftas, mišri (vulkaninė nuosėdinė) sutankėjusi ir susicementavusi uoliena, susidariusi iš 25–75 % piroklastų (vulkaninės brekčijos, aglomeratų, lapilių, pelenų, pemzos) ir epiklastų (cheminės arba biocheminės kilmės silicitinių, karbonatinių, molingų nuosėdinių uolienų) gabalėlių. Pagal dalelių dydį skiriama tufingi konglomeratai arba tufingos brekčijos (2–64 mm), tufingi smiltainiai (0,06–2 mm), tufingi aleuritai (0,004–0,06 mm), tufingi moliai ir skalūnai (mažiau kaip 0,004 mm), pagal mineralinę sudėtį – dolomitinis, klintinis, titnaginis tufitas.
Susiformuoja ugnikalnių išmestiems produktams nusėdus į vandens baseinus, vandeniui išskalavus senesnes vulkanines nuogulas, per povandeninius ugnikalnių išsiveržimus. Cementuojanti medžiaga – karbonatai, silicio dioksidas, molis.
Naudojamas statybinėms medžiagoms gaminti.
Tufito telkinių yra daugelyje vulkaninių rajonų.