tulis
tùlis (Thulium; pagal Tulės, pusiau legendinės šalies Žemės šiaurėje, pavadinimą), Tm, periodinės elementų sistemos III B grupės cheminis elementas; lantanoidas. Sidabriškai baltas minkštas metalas. Yra 1 stabilusis izotopas. Žinomi 34 radioaktyvieji izotopai. Kaitinamas drėgname ore silpnai oksiduojasi, 150 °C temperatūroje dega. Reaguoja su karštu vandeniu, neorganinėmis rūgštimis, didesnėje kaip 200 °C temperatūroje – su halogenais, chalkogenais, azotu. Randamas (maži kiekiai) mineraluose su kitais retųjų žemių elementais. Gaunamas metaloterminiu būdu tulio oksidą Tm2O3 redukuojant lantanu (1000–1500 °C) arba tulio fluoridą TmF3 kalciu.
Naudojamas kaip geteris elektrovakuuminiuose prietaisuose, 170Tm – kaip β spinduliuotės šaltinis medicinoje pvz., portatyviniuose rentgeno aparatuose, defektoskopijoje, lazerinėje technikoje. Tulį 1879 atrado Peras Teodoras Cleve (Švedija).
1
2591