Tulūzà (Toulouse), miestas Prancūzijos pietvakariuose, žemumoje tarp Pirėnų kalnų ir Centrinio Masyvo, abipus Garonos upės ir Pietų kanalo; Oksitanijos administracinio regiono ir Aukštutinės Garonos departamento centras.
Tulūza
Plotas 118 km2. 493 500 gyventojų (2019). Su gretimais miestais (didžiausi jų – Tournefeuille’us, Colomiers, Blagnacas, Muret) sudaro aglomeraciją (plotas 958 km2; 1,04 mln. gyventojų, 2019).
Upių uostas. Greitaeigės geležinkelio linijos ir automobilių magistralės į Bordeaux, Limoges’ą, Montpellier, Perpignaną. Tulūzos‑Blagnaco tarptautinis oro uostas (į vakarus nuo Tulūzos; 9,26 mln. keleivių, 2017). Metropolitenas (nuo 1993).
Tulūza – Prancūzijos aviacijos ir kosmoso pramonės centras; gaminama lėktuvų varikliai, kariniai ir keleiviniai lėktuvai (Airbus bendrovės įmonės Blagnace), sraigtasparniai, kosminės raketos Ariane. Elektronikos, chemijos, biotechnologijų pramonė, mašinų gamyba. Turizmas. Tulūzos universitetas, Tulūzos katalikų universitetas (įkurtas 1876), Tulūzos prekybos aukštoji mokykla (įkurta 1903), techninio profilio (aeronautikos ir kosmoso, civilinės aviacijos, informacinių technologijų) ir kitos aukštosios mokyklos. Nacionalinis kosmoso tyrimo centras, didžiausias Europoje vėžio tyrimo centras Oncopole.
Daug bibliotekų. Muziejai: Augustinų (dailė), Les Abattoirs (modernusis ir šiuolaikinis menas), Bembergo fondas (dailė), Šv. Raimondo (antikos menas), Paulio Dupuy (vaizduojamoji dailė), Georges’o Labit (Azijos ir Tolimųjų Rytų menas), Senosios Tulūzos (miesto istorija), Tulūzos (gamtos istorija), šiuolaikinės fotografijos galerija Le Château d’Eau; Kosminės erdvės miestas (teminis kosmoso tyrimo parkas).
Kapitolijaus (opera ir baletas), Cité TNT (drama), Digue, Garonos ir kiti teatrai. Kapitolijaus nacionalinis orkestras. Kasmetinis tarptautinis vargonų muzikos festivalis (nuo 1996). Pietų‑Pirėnų observatorija. Karališkasis ir botanikos sodai.
2271
Architektūra
Tulūzos rotušės varpinė (1873, architektas E. E. Viollet‑le‑Ducas)
Yra romėnų statinių liekanų. Romaninė (viena didžiausių Europoje) Šv. Sernino katedra (1080–1120; vidurinių amžių freskos, skulptūros). Romaninę gotikinę Šv. Stepono katedrą sudaro dvi (pirmoji pastatyta 1230, antroji pradėta 1272) nebaigtos bažnyčios, 15 a. sujungtos (po 1609 gaisro atstatyta). Bažnyčios: Notre Dame-du-Taur (14 a.), Notre Dame-de-la Dalbade (15–16 a.), Šv. Petro (17 a.), Notre Dame-de-la Daurade (17–19 a.). Išliko rūmų, barokinių pastatų (15–17 a.) kompleksų. Klasicistinė rotušė (1750, architektas G. Cammas, 1873 pristatyta varpinė, architektas E. E. Viollet‑le‑Ducas). 21 a. pradžios statiniai: bendruomenės namai Amiral Job (rekonstruoti iš gamyklos, 2011, architektūrinė bendrovė PPA), Rangueil’aus ligoninė (architektūrinė bendrovė Art and Build Architects), biblioteka Médiathèque grand M (abu 2012, architektūrinė bendrovė Atelier d’architecture King Kong).
2271
Istorija
Tulūza (tuo metu vadinta Toloza) 3 a. pr. Kr. įkurta keltų. 106 pr. Kr. užimta romėnų. 4 a. jau turėjo vyskupą. 419–507 buvo Vestgotų karalystės sostinė. 508 užimta Chlodvigo I vadovaujamų frankų. Kurį laiką buvo savarankiškos Akvitanijos karalystės, 8–13 a. Tulūzos grafystės sostinė. Nuo 11 a. mieste klestėjo amatai ir prekyba. 1214 šv. Dominykas įkūrė dominikonų vienuolyną. 1229 įkurtas Tulūzos universitetas.
1271 Tulūza prijungta prie karaliaus domeno, iki Prancūzijos revoliucijos (1789–99) buvo Languedoco provincijos centras. 1420 įkurtas Tulūzos parlamentas nagrinėjo visos Pietų Prancūzijos gyventojų teismo bylas. Per Hugenotų karus (16 a. antra pusė) Tulūza buvo Katalikų lygos (įkurta 1576) atrama.
20 a. pradžioje mieste pradėjo kurtis aviacijos pramonė, 1961 pradėjo veikti Nacionalinio kosmoso tyrimų centro pagrindinis padalinys, 1970 – bendrovė Airbus.
1961–2015 Tulūza buvo Pietų‑Pirėnų administracinio regiono centras.
2271