Tumasoni-Sùbatės magnètinė anomãlija, lokalinė magnetinė anomalija Rokiškio rajono savivaldybės Tumasonių ir Butkūnų kaimų ir Jėkabpilio savivaldybės (Latvija) Garsenės miestelio apylinkėse. Intensyviausia Lietuvoje. Tumasonių anomalijos (pagal 4000–10 000 nT izoliniją) dydis 12 × 3 km, Subatės (3000–5000 nT) – 5 × 2 kilometrai. Šiaurės vakarų kryptimi ištįsęs ir 70–80° kampu pasviręs Tumasonių (Garsenės) rūdinis kūnas slūgso 1000,5–1117,8 m gylyje (gręžinys Garsenė‑2a) kristalinio pamato paleoproterozojaus uolienose. Bendras rūdinių sluoksnių storis 200 metrų. Geležies rūdą sudaro kvarcinis magnetitas, kvarcinis amfibolinis magnetitas ir magnetitinis kvarcitas. Geležies kiekis rūdoje 38,5–55,1 %. Yra sieros (2,7 %), fosforo (0,26 %) priemaišų. Prognoziniai geležies ištekliai apie 2,16 mlrd. t (iki 1500 m gylio). Tumasonių-Subatės magnetinės anomalijos geležies rūda formavosi nuosėdinėje-vulkanogeninėje storymėje ankstyvojo proterozojaus pabaigoje (vėliau šie sluoksniai buvo suraukšlėti); jūriniame baseine nusėdę geležies hidroksidai (kartu klostėsi terigeninis kvarcas, feldšpatai, molio mineralai) veikiant aukštai temperatūrai ir slėgiui ilgainiui virto kristaliniu magnetitu.
Tumasonių-Subatės magnetinę anomaliją atrado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius K. Sleževičius ir asistentas Ignas Saldukas 1936–38 atlikdami bendrą Lietuvos teritorijos magnetometrinę nuotrauką. 1937 Tumasonių anomalijos magnetinio lauko stebėjimus atliko Latvijos mokslų akademijos geofizikas R. Vitkovskis.
-Tumasonių anomalija; -Subatės anomalija; -Garsenės telkinys