tunelinis reiškinys

tunelnis reiškinỹs, mikrodalelės (pvz., α ar β dalelės), kurios energija mažesnė už potencialo barjero aukštį, prasiskverbimas per potencialo barjerą. Tunelinio reiškinio pavyzdys – α dalelių spinduliavimas. α dalelių, išlekiančių iš radioaktyviojo izotopo, pvz., urano ²³⁸U branduolių, energija E₀ = 4,2 MeV daug mažesnė už potencialo barjero didžiausiąją energiją arba aukštį, U₀ = 28,1 MeV. α dalelė, esanti kairėje barjero pusėje, patenka į dešiniąją barjero pusę, jei jos energija E₀ ≥ U₀; remiantis kvantinės mechanikos duomenimis, α dalelė, kurios E₀ < U₀, t. p. gali prasiskverbti į kitą barjero pusę. Tunelinio reiškinio tikimybė sparčiai didėja mažėjant barjero aukščiui ir pločiui, mikrodalelės masei. Tunelinį reiškinį lemia mikrodalelės banginės savybės. Dėl tunelinio reiškinio vyksta elektronų tunelinė emisija, Cooperio elektronų poros peršoka ploną dielektriko sluoksnį tarp dviejų superlaidininkų (Josephsono reiškinys). Remiantis tuneliniu reiškiniu sukurta jautrių prietaisų elektrinio ir magnetinio lauko stipriui matuoti. Tuneliniu reiškiniu pagrįstas tunelinio diodo veikimas.