Tungùskos angli basenas, anglies klodų slūgsojimo sritis Rusijoje Krasnojarsko krašte (90 %), Jakutijoje ir Irkutsko srityje, tarp Chatangos, Jenisiejaus, Lenos upių ir Transsibiro magistralės. Plotas apie 1,045 mln. km2. Bendrieji ištekliai apie 2345 mlrd. t anglių (iki 600 m gylio). Vienas didžiausių pasaulyje. Tunguskos anglių baseino šiaurės vakaruose yra Norilsko anglingasis rajonas (plotas 60 000 km2).
Tunguskos anglių baseinas susiformavo Sibiro platformos vakaruose (apima Norilsko muldą, Tunguskos sineklizę ir Angaros sineklizės vakarinę dalį). Anglingi klodai slūgso karbono (storis 100–300 m) ir permo (200–1500 m) sistemų kontinentinių uolienų storymėje, perkirstoje intruzijų, vietomis padengtoje trapais.
Produktyvūs apie 40 anglių sluoksnių (nuo 1–5 m iki 12–15 m storio, didžiausias apie 60 m). Anglys humusinės rusvosios ir akmens (peleningumas 9–25 %, sieros kiekis 0,2–1,0 %); dar yra pereinamojo tipo anglių, antracito. Kasama šachtose ir karjeruose. Didžiausi telkiniai: Norilsko, Kajerkano, Imangdino, Kajako, Kukojaus.
Tunguskos anglių baseinas atrastas 1860, eksploatuojamas nuo 1935. Anglys daugiausia naudojamos Norilsko metalurgijos kombinate. Baseino intruzijose yra vario, nikelio, geležies rūdų, grafito, islandiškojo špato telkinių.