Tunso architektūrà

Tradicinė architektūra

Tradicinei architektūrai būdinga gyvenamieji namai aklinomis išorinėmis sienomis, plokščiais stogais, su vidiniu kiemu, šalies pietinei daliai – tradiciniai berberų požeminiai būstai.

Iki 19 amžiaus

amfiteatras al Džeme (al Mahdijos vilaja, 2–3 a.)

amfiteatras al Džeme (al Mahdijos vilaja, 2–3 a.)

Išliko finikiečių miesto Kerkuano su nekropoliu liekanų (4–3 a. pr. Kr., pasaulio paveldo vertybė, nuo 1985), senovės Romos laikotarpio taisyklingų miestų griuvėsių (Kartagina, 3 a. pr. Kr.–2 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979, Duga, Badžos vilaja, 2–3 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 1997) ir architektūrinių paminklų (amfiteatras al Džeme, al Mahdijos vilaja, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979), ankstyvųjų krikščionių katakombų (Susoje, 1–4 amžius).

Viduriniais amžiais susiklostė miestai su gynybinėmis sienomis apjuostomis medinomis (Tuniso, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979, Susos, Kairuano, abi pasaulio paveldo vertybės, nuo 1988) ir kasbomis; buvo įrengta vandens rezervuarų (Kairuane, 9 amžius). Plito islamo architektūra – gausiai statytos mečetės (Didžioji – Kairuane, pradėta 670, perstatyta 8–13 a., Didžioji, arba Alyvuogių, Tuniso mieste, 732, perstatyta 864), kvadrato plano minaretai, rūmai, vienuolynai tvirtovės – ribatai (al Munastyre, 9–11 a., dabar Islamo meno muziejus).

11–15 a. Tuniso architektūrai įtakos turėjo ispanų ir maurų (medresės, mokyklos, dengti turgūs), 16–19 a. – turkų architektūra.

19–20 amžius

H. Burgibos mauzoliejus al Munastyre (1968)

19 a. pabaigoje–20 a. viduryje visuomeninių pastatų (geležinkelio stočių, teismo ir pašto rūmų, mokyklų) ir gyvenamųjų namų suprojektavo prancūzų (B.‑L. Zehrfussas), po 1956 – vietiniai (O. K. Kakubas, g. 1920, T. ben Miledas, g. 1945) architektai. 20 a. antroje pusėje didžiuosiuose miestuose pastatyta visuomeninių (viešbutis Meridien Africa Tuniso mieste, 1970), sakralinių (Dievo Motinos bazilika Bizertoje, 1954), memorialinių (H. Burgibos mauzoliejus al Munastyre, 1968) pastatų.

Pasaulio paveldo vertybės

Finikiečių miesto Kerkuano su nekropoliu liekanos (nuo 1985), Kartagina (nuo 1979), Duga (nuo 1997), amfiteatras al Džeme (nuo 1979), Tuniso (nuo 1979) ir Susos (nuo 1988) medinos, Kairuanas (nuo 1988).

2271

Tuniso kultūra

Tunisas

Tuniso gamta

Tuniso gyventojai

Tuniso konstitucinė santvarka

Tuniso partijos ir profsąjungos

Tuniso ginkluotosios pajėgos

Tuniso ūkis

Tuniso istorija

Tuniso švietimas

Tuniso literatūra

Tuniso dailė

Tuniso žiniasklaida

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką