Tunso dail
senovės romėnų mozaikos iš al Džemo fragmentas (2–5 a., al Džemo archeologijos muziejus, al Mahdijos vilaja)
Hešhir Bu Suare (prie Kairuano) rasta neolito ir vėlesnių laikotarpių uolų piešinių. Išliko Kapsos kultūros reliktų. Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų finikiečių kolonijose gyvavęs menas turėjo graikų ir romėnų meno bruožų. Savitumu išsiskyrė Kartaginoje rasti dailės kūrinių fragmentai. Liaudies dailėje vyrauja keramika, siuviniai, mezginiai, metalo dirbiniai, papuošalai (iki šiol plėtojama tradicinė keramika, audžiami kilimai). Nuo 7 a. pradėjo klostytis arabų kultūrų veikiamos meninės tradicijos. Daugiausia plėtota taikomoji dekoratyvinė dailė, kurta kaligrafija. Meniškumu išsiskiria Moknine (al Munastyro vilaja), Nabulo miestuose ir Džerbos saloje kurti keramikos dirbiniai. Nuo 18 a. garsėja Kairuane austi kilimai.
Dailė nuo 19 amžiaus pabaigos
Profesionalioji dailė ėmė plėtotis 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Šalyje dirbo prancūzų, italų, olandų tapytojai ir grafikai, tarp jų – A. Fichet (1881–1968), A. Vergeaud (1867–1949), P. Boucherle’is (1895–1988). 20 a. pirmaisiais dešimtmečiais vietiniai dailininkai tapyboje plėtojo folklorinę tematiką (J. Turki, 1901–68, A. ben Raisas, 1903–62). Menininkai, po šalies nepriklausomybės paskelbimo baigę mokslus Europoje (daugiausia Prancūzijoje) ar Tuniso vaizduojamojo meno mokykloje (įkurta 1923), diegė modernaus meno sampratą.
20 a. 5–6 dešimtmetyje aktyviai veikė vadinamoji Tuniso mokyklos (įkurta 1949) dailininkų grupuotė (M. Levy, 1885–1968, A. Farhatas, dar Farachatas, 1911–87, S. Farhat, 1924–2004, A. Gorgi, 1928–2008). Nuo 7 dešimtmečio įtakos turėjo eklektinės Vakarų meno srovės, menininkai plėtojo savitą stilių, kūrė abstrakciją, naujai interpretavo figūrinę tapybą. H. Buabana (1942–2003) ir R. El Kamelis (g. 1941) įsiliejo į tarptautinius meno judėjimus, skleidė individualizmo ir nepriklausomybės idėjas. Vienas žymiausių šio laikotarpio Tuniso tapytojų H. Buabana nutapė ekspresyvių kūrinių, A. Sahli (1941–2009) abstrahuotus dekoratyvius ritminius motyvus derino su tunisiečių simbolikos elementais. Žymiausi grafikos kūrėjai – I. Dahakas (g. 1931), Kh. Cheltout (g. 1939), H. Labbane’as (g. 1946), G. Triki (g. 1949). Nuo 8 dešimtmečio garsėja tapytojos R. Karoui (g. 1967; ryšku prancūzų modernistų įtaka) ir A. M’Naour (būdinga spalvų sodrumas, perimtas iš senųjų austinių kilimų, kaltinio metalo dirbinių).
20 a. pabaigoje šiuolaikinio meno žymiausi atstovai: M. Karray (g. 1970), N. Kossentini (g. 1976), I. Bahri, N. Kaabi‑Linke (abu g. 1978), P. M’Barek (g. 1979), F. el Ghezalis (g. 1981), A. Tnani (g. 1982).
2271
Tuniso kultūra