Tunso švietmas
Dabartinėje Tuniso teritorijoje mokyklos veikė jau 8 amžiuje. 737 Montfleury (dabar Tuniso miesto dalis) įsteigta seniausia arabų mokymo įstaiga Ez Zitunos medresė (nuo 1956 Ez Zitunos universitetas); 12–13 a. ji tapo svarbiu mokymo ir mokslo centru. Iki 19 a. pabaigos prie mečečių buvo steigiamos Korano pradinės mokyklos (berniukams nuo 5 m.), kuriose buvo mokoma (daugiausia atmintinai) Korano ir sunos. Gabesni mokiniai (12–13 m.) mokslus galėjo tęsti medresėse (musulmonų mokyklose), kuriose buvo mokoma arabų kalba; mokyta skaityti ir rašyti, aritmetikos, islamo teisės. 1881 Tunisui tapus Prancūzijos protektoratu švietimo sistema pertvarkyta, mokymas organizuotas pagal Prancūzijos pavyzdį, įsteigtos valstybinės ir pasaulietinės mokyklos (prancūzams ir vietiniams gyventojams); 1955 mokyklas lankė tik 16 % musulmonų vaikų. 1956 paskelbus nepriklausomybę pradėta švietimo reforma, paremta islamo tikėjimu ir vertybėmis. 1958 įvestas privalomas šešiametis pradinis (6–12 m. vaikams), 1991 – devynmetis mokslas (6–15 m. vaikams). Nuo 1979 pradėtos steigti privačios mokyklos. Švietimą tvarko Švietimo, Profesinio rengimo ir darbo, Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ministerijos. Mokoma arabų ir prancūzų kalbomis. Ikimokyklinis ugdymas (3–6 m. vaikams) neprivalomas, apima vaikų darželius ir vienerių metų priešmokyklinio ugdymo įstaigas (2011 jų buvo 1937, lankė 37 130 vaikų – 22 % šios amžiaus grupės vaikų, dirbo 2088 pedagogai). Veikia 2 tipų ikimokyklinės mokyklos (daugiausia privačios ir miestuose): klasikinės Korano (mokoma Korano, rašyti, skaityti, skaičiuoti; 2011 jas lankė 25 190 vaikų) ir šiuolaikinės. Privalomą nemokamą pagrindinę mokyklą sudaro šešiametė pradinė (6–12 m. vaikams) ir trimetis parengiamojo mokymo bendrojo lavinimo arba technikos koležas (12–15 m. jaunuoliams). 2011/12 buvo 4523 valstybinės pradinės mokyklos (1 014 840 mokinių, 58 830 mokytojų), 128 privačios pradinės mokyklos (28 870 mokinių, 2000 mokytojų), 223 bendrojo lavinimo koležai (530 660 mokinių, 36 070 mokytojų), 88 technikos koležai (14 830 mokinių, 2830 mokytojų). Vidurinę mokyklą sudaro vienmečiai bendrojo lavinimo (15–16 m. jaunuoliams) ir trimečiai specializuoti (15–18 m. jaunuoliams; rengia mokinius darbinei veiklai arba aukštajai mokyklai) licėjai. Baigusiems bendrojo lavinimo licėjų išduodamas bakalauro diplomas (suteikiama teisė be egzaminų stoti į aukštąją mokyklą). 2011/12 buvo 205 licėjai (475 480 mokinių, 35 810 mokytojų). Aukštojo mokslo sistemą sudaro universitetai, dvimečiai aukštojo mokslo institutai ir specializuotos mokyklos, pedagogų rengimo ir technikos specialistų rengimo institutai. 2011 veikė 178 aukštojo mokslo valstybinės įstaigos, iš jų – 13 universitetų. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Tuniso (įkurtas 1960 Tuniso mieste), Sfakso (įkurtas 1986), Tuniso miesto El Manaro (įkurtas 1987), Kartaginos (įkurtas 1988), Gabeso (įkurtas 2003), Kairuano, al Munastyro, Susos (visi įkurti 2004) universitetai. Nuo 20 a. antros pusės suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro Suaugusiųjų švietimo institutas (įkurtas 1966), Tuniso virtualusis universitetas (įkurtas 2003), universitetų universitetiniai centrai suaugusiesiems, mokymo centrai, įvairūs kursai. Svarbiausia mokslo institucija – Tuniso universitetas; jam priklauso apie 20 mokslinio tyrimo institutų ir mokslo centrų. Tuniso mieste yra Nacionalinė biblioteka (įkurta 1885), Bardo nacionalinis (įkurtas 1888), Salammbô okeanografijos (įkurtas 1924) muziejai.
2271
Tuniso kultūra