Tunso kis
Bendroji ūkio apžvalga
Tunisas – ekonomiškai viena stipriausių Šiaurės Afrikos valstybių. Ūkio svarbiausios šakos – bioprodukcinis ūkis ir turizmas.
2012 BVP sudarė 45,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 105,3 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 4232 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 9774 JAV doleriai). 2012 infliacija – 5,9 %, užsienio skola 24,5 mlrd. JAV dolerių.
2023, Pasaulio banko duomenimis, Tuniso BVP sudarė 48,530 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 117,448 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui buvo 3747 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 13,682 JAV doleriai). Infliacija 7 % (2024 07).
Pramonė
Svarbiausios naudingosios iškasenos – nafta, gamtinės dujos ir fosforitai. Naftos ir gamtinių dujų daugiausia gaunama Tuniso pietuose, netoli Alžyro sienos (al Bormos telkinyje), taip pat Gabeso įlankos pakrantėje ir šelfe.
Fosforitai daugiausia kasami Gafsos apylinkėse. Dar kasama geležies, cinko rūdos, fosfatai, gipsas, iš jūros vandens gaunama druska. Tuniso svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 99,5 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės (93 % kūrenamos gamtinėmis dujomis, 7 % – nafta), likusią dalį – hidroelektrinės. Išplėtota chemijos (fosforo, sieros rūgšties, fluoro, mineralinių trąšų, farmacijos; svarbiausi centrai: Sfaksas, Gabesas), naftos perdirbimo (Bizerta), tekstilės, siuvimo, odos (Susa, Tunisas, Chadžeb al Ajūnas, Menzel Burgiba), statybinių medžiagų (cemento; Enfida), elektrotechnikos (šaldytuvų, šaldiklių), maisto (aliejaus, malimo, tabako, vyno, gaiviųjų gėrimų, žuvų perdirbimo) pramonė. Lengvųjų automobilių, sunkvežimių, autobusų surinkimas, traktorių, elektros mašinų gamyba. Kilimų audimo, keramikos, suvenyrų gamybos amatai. Tuniso pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
fosfatų kasykla (Kef Eddour)
1
2
Bioprodukcinis ūkis
Ariamoji žemė ir plantacijos užima 17,4 % Tuniso teritorijos, ganyklos – 14,6 %. Daugiausia žemė dirbama Tuniso rytinėje dalyje, pajūrio žemumose ir Medžerdos upės slėnyje.
Svarbiausi pramoninės reikšmės augalai yra alyvmedžiai, datuliniai finikai, įvairūs citrinmedžiai, vilnamedžiai. Vietinėms reikmėms auginama kviečiai, miežiai, bulvės, pomidorai, arbūzai, granatmedžiai, obelys, cukriniai runkeliai. Tuniso augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Veisiama galvijai, ožkos, avys, kupranugariai, asilai, naminiai paukščiai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Renkama kamštinio ąžuolo žievė. Žvejyba (daugiausia europinių sardinių, sardinėlių, afrikinių karangių, paprastųjų stauridžių, paprastųjų barzdočių) ir kitų jūrinių gyvūnų. Daugiausia žvejojama Gabeso įlankoje.
alyvmedžių plantacija
3
4
5
Turizmas
Didžioji mečetė Susoje (850, išplėsta 9 a., 17 a.)
Susos senamiestis (medina)
Sacharos dykuma
Daugiausia turistų atvyksta iš Libijos (28,9 % visų užsienio turistų), Prancūzijos (19,5 %), Alžyro (13,9 %), Vokietijos (7,0 %), Italijos (5,6 %), Jungtinės Karalystės (4,0 %). Turistų labiausiai lankoma pajūrio paplūdimiai, Džerbos sala, Tuniso, Susos, Kairuano, al Munastyro, al Mahdijos, al Chammamato miestai, Kartagina, Sacharos dykuma ir oazės, druskingi ežerai, nacionaliniai parkai.
Transportas ir ryšiai
2008 automobilių kelių buvo 19 371 km, iš jų 359 km – automobilių magistralės. Su kieta danga yra 14 566 km (75,2 %) kelių. Svarbiausia – Tuniso (miesto)–Sfakso automobilių magistralė. Kiti plentai jungia Tuniso miestą su Gabesu, Gafsa, Bizerta, Konstantina (Alžyras). Geležinkelių yra 2167 kilometrai. Svarbiausi geležinkeliai eina iš Tuniso miesto į Gabesą, Bizertą, Konstantiną. Prekybos svarbiausi uostai – Tunisas, Radesas, Bizerta, Susa, Sfaksas, Gabesas, Džardžisas. Naftos uostas – Schkira, keleivių – Tunisas. Keltai plaukia į Neapolį, Genują, Cagliari (Sardinijos sala), Trapani (Sicilijos sala; visi Italijoje), Marselį (Prancūzija). 2009 buvo įregistruoti 75 prekybiniai laivai; prekybos laivyno tonažas 165 100 bruto tonų. Tarptautiniai oro uostai yra Tunise, Sfakse, Džerbos saloje, Gabese, al Munastyre, Tabarkoje, Gafsoje, Tuzare, Enfidoje. 2010 buvo 2386 km dujotiekių, 1323 km naftotiekų ir 453 km naftos produktotiekių.
Radeso uostas
Bankai
Tuniso centrinio banko būstinės pastatas Tuniso mieste
Veikia Tuniso centrinis bankas (Banque centrale de Tunisie, įkurtas 1958, būstinė Tuniso mieste), 21 šalies komercinis ir 8 lengvatinio apmokestinimo (vadinamieji ofšoriniai) bankai. Tuniso piniginis vienetas – Tuniso dinaras, lygus 1000 miljemų, įvestas 1960 vietoj Tuniso franko. Tuniso mieste veikia vertybinių popierių birža (įkurta 1969).
Užsienio prekyba
Tuniso užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2010)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. Daugiausia eksportuojama drabužiai, tekstilės gaminiai, fosfatai ir chemikalai, žemės ūkio produktai (daugiausia į Prancūziją, Italiją, Braziliją, Ispaniją, JAV), importuojama mašinos, maisto produktai, chemikalai, transporto priemonės, plastikas ir jo produktai, grūdai (daugiausia iš Prancūzijos, Italijos, Kinijos, Vokietijos, Ispanijos).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2012 į Tunisą eksportavo prekių už 9,2 mln. litų, importavo iš Tuniso – už 0,7 mln. litų.
2022 Lietuvos ir Tuniso prekybos apyvarta siekė 18,04 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Tunisą prekių už 17,37 mln. eurų (daugiausia mineralinio kuro), importavo iš Tuniso prekių už 0,67 mln. eurų (daugiausia megztų arba nertų drabužių, riebalų ir aliejaus). 2023 Lietuva į Tunisą eksportavo prekių už 14,415 mln. eurų, importavo iš Tuniso prekių už 4,016 mln. eurų.
Tuniso BVP struktūra (2010)
2271
-Tuniso pramonė; -Tuniso žemės ūkis; -turizmas Tunise; -Tuniso transportas; -Tuniso bankai; -Tuniso užsienio prekyba; -Tuniso ekonominiai ryšiai su Lietuva