Turno universitètas (Università degli Studi di Torino), viena didžiausių ir seniausių Italijos ir pasaulio aukštųjų mokyklų. 2013 buvo 27 fakultetai (Chemijos, Chirurgijos, Cognetti de Martiiso ekonomikos, Filosofijos ir edukologijos, Fizikos, Gamtos mokslų ir biologinių sistemų, Geologijos mokslų, Giuseppe’s Peano matematikos, Humanitarinių mokslų, Informatikos, Istorijos studijų, Klinikinių ir biologijos mokslų, Kultūros, politikos ir visuomenės, Medicinos mokslų, Molekulinės biotechnologijos ir sveikatos mokslų, Medicinos mokslų ir technologijų, Neuromokslų, Onkologijos, Psichologijos, Socialinės ekonomikos, matematikos ir statistikos, Teisės, Užsienio kalbų, literatūros ir šiuolaikinės kultūros, Valdymo ir administravimo, Veterinarijos, Visuomenės sveikatos ir pediatrijos mokslų, Žemėtvarkos, Žemės ūkio, miškininkystės ir maisto technologijų), 5 mokklos (Gamtos mokslų, Medicinos, Teisės, politikos ir socialinės ekonomikos, Vadybos ir ekonomikos, Žemės ūkio ir veterinarijos); apie 70 000 studentų ir 1500 dėstytojų. Veikia daugiau kaip 90 mokslinio tyrimo institutų ir mokslo centrų, Universitetinis (įkurtas 1736), Luigi Rolando anatomijos (įkurtas 1739), Francesco Garnier Valletti vaisių (įkurtas 1871), Cesare’s Lombroso kriminalinės antropologijos muziejai, botanikos sodas (įkurtas 1713; steigėjas Sardinijos kunigaikštis Vittorio Amedeo II Francesco di Savoia), daugiau kaip 70 bibliotekų (2013 jų fonduose buvo apie 2 mln. knygų, iš jų – 700 000 senovinių).
Turino universitetas įkurtas 1404 Pjemonto princo Ludovico di Savoia‑Acaia iniciatyva pagal Bolonijos universiteto modelį. Iš pradžių buvo dėstoma civilinė ir kanonų teisė. 1427 Turino universitetas perkeltas į Chieri (Turino provincija), 1434 – į Savigliano (Cuneo provincija), 1436 – vėl į Turiną (įsteigti Medicinos, Menų, Teisės ir Teologijos fakultetai). 1536 Turino universitetas uždarytas, nuo 1558 universiteto dėstytojai skaitė paskaitas Mondvì (Coni provincija), 1566 Savojos kunigaikštis Emmanuelis Philibert’as atkūrė Turino universitetą, 1792 vėl uždarytas, 1799 atkurtas pagal Prancūzijos aukštųjų mokyklų modelį (įsteigtos 8 specializuotos mokyklos – Chemijos ir kaimo ekonomikos, Piešimo ir vaizduojamojo meno, Fizikos ir matematikos, Filologijos, Medicinos, Veterinarijos ir kitos). Nuo 17 amžiaus yra vienas didžiausių kultūros ir mokslo (ypač medicinos) centrų, 20 amžiaus 3 dešimtmetyje buvo antifašistinio judėjimo centras. Universitete dėstė N. Abbagnano, A. Avogadro, M. G. Bartoli, G. Bonfante, D. Gnoli, C. Lombroso, R. Michelsas, G. Peano, L. Venturi, V. Volterra, studijavo R. Dulbecco (Nobelio premija), U. Eco, L. Einaudi (Italijos prezidentas), Erazmas Roterdamietis, A. Favre’as, M. Introvigne, R. Levi‑Montalcini, S. E. Luria (abu Nobelio premija), C. Pavese, G. Peano, G. Saragatas (Italijos prezidentas), G. V. Schiaparelli, P. Togliatti.